Helenizmo kultūros samprata Antano Rubšio biblistikoje
LTXX a. viduryje prelatas Antanas Rubšys (1923-2002) jau buvo įsitraukęs į Šventajame Rašte minimų istorinių vietų archeologinius tyrinėjimus, kurių rezultatai vėliau buvo taikomi Senojo Testamento studijoms. Šiuo požiūriu, Rubšio kapitaliniai veikalai: "Raktas į Senąjį Testamentą" ir "Raktas į Naująjį Testamentą" turi būti išskirti. Šie darbai kartu su kitais leidiniais analizuoja kultūros ir religijos sankirtą, ir pristato prielaidą vidiniams ir išoriniams mainams Artimuosiuose Rytuose. Visi pristatyti Rubšio pasiūlymai yra grindžiami ideologiniais principais, suformuluotais nežinomų Senojo Testamentų autorių, o to istorinės paralelės, iš dalies atskleidžiančios vidinį žydų skilimą helenistiniu laikotarpiu. Šio straipsnio tikslas - padiskutuoti vienu anlizuotu Rubšio darbuose aspektu, t.y. helenistinės kultūros atspindžio ir įvertinimo Senojo Testamento tekstuose. [Iš leidinio]
ENThe prelate Antanas Rubšys (1923-2002), in the middle of the 20th century, was already involved in the archaeological research of historic places mentioned in the Holy Scripture, the results of which were later applied to text-analytical studies of the Old and New Testaments. From this point of view, the following voluminous works of Rubšys may be excluded: “Key to the Old Testament” and “Key to the New Testament”. These works, in addition to other issues, analyse the interaction between culture and religion, and present premises for internal and external change in the Near East. All propositions presented by Rubšys are grounded on ideological principles formulated by unknown authors of the Old Testament, and historical parallels thereof, which partially reveal the internal split in Jewish culture during the Hellenist period. The purpose of this article is to discuss one of the many historical aspects analysed in Rubšys. works, i.e. reflections of Hellenist culture and its evaluation in narrations of the Old Testament. [From the publication]
