Lietuvių nacionalinio sąmoningumo ir bendruomeniškumo dualumas : kritinis situacijos vertinimas

LTStraipsnio autorius išryškina lietuvių tautos susiskaldymo, išsivaikščiojimo ir demografinio nunykimo grėsmę. Pateikiama sociologinė sąmoningumo interpretacija. Sąmoningumą autorius apibrėžia kaip žmonių, tautos arba visuomenės dvasinį, mentalinį būvį. Straipsnio autorius pabrėžia dichotomiją, kuri egzistuoja Lietuvos socialinėje politinėje organizacijoje. Autorius nurodo, kad link postmodernizmo krypstančiai civilizacijai būdingas sociokultūrinis nelygiavertiškumas arba dichotomiškumas, priešpriešiškumas. Išskiriamos dvi lietuvių tautos ir jos valstybės gyvybingumą palaikančios, bet nuolat tarp savęs "nesutariančios" ar net konfliktuojančios sąmoningumo ir bendruomeniškumo atmainos, kurios vadinamos utilitarine pragmatine ir istorine kultūrine. Pabrėžiamas šių sąmoningumo atmainų antagonizmas bei utilitarinės pragmatinės versijos dominavimo žala. Tuo pat metu atskleidžiamos aplinkybės, kaip tai susiformavo. Pabrėžiama, kad istorinė kultūrinė sąmoningumo ir bendruomeninio sutarimo atmaina sukuria prasminį kontekstą, be kurio žmonių ir tautos egzistencija taptų betikslė, nukreipta vien į materialinį vartojimą, į nuolatinius atsikartojančius susipriešinimus, o ne į kultūros kūrimą ir jos tęstinumą. Didelis dėmesys straipsnyje skiriamas istorinio kultūrinio ir pragmatinio sąmoningumo pažeistos pusiausvyros, kuri yra susijusi ne tik su lietuvių tautos tęstinumu, pačios valstybės stabilumu eurointegracijos ir globalizacijos sąlygomis, analizei. Teigiama, kad lietuvių tautos tęstinumas, egzistencijos prasmingumas, visavalstybiškas (ir visaeuropiškas) integralumas priklauso nuo to, kokiu laipsniu valstybėje gerbiama istorinė kultūrinė atmintis ir kaip ugdomas valstybės piliečių, taip pat institucijų nacionalinis sąmoningumas.Reikšminiai žodžiai: Tauta; Sąmoningumas; Bendruomeniškumas; Socialinė-politinė organizacija; Dualizmas; Dichotomija.; Nation; Consciousness; Communal; Social and political organization; Dualism; Dichotomy.

ENThe author of the article emphasizes the dichotomy, that appears in Lithuanian social and political organization. He reminds of the antagonism between the historical- cultural and pragmatical consciousness and the communal version. The author gives a sociological interpretation of these versions. He outspreads the perception of the antagonism between these versions and stresses its actuality and the damage of the domination of the utilitarian-pragmatical version. At the same time the author shows the circumstances under which they appeared. Great attention is paid to the convergence of the historical-cultural and pragmatic consciousness that is connected not only with Lithuanian nation's continuity but with its role in the European Union and the ability to resist to negative side of globalization. [From the publication]