Lietuvių ir lenkų santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje : 1944 m. antra pusė - 1953 m.

LTStraipsnyje nagrinėjami lenkų ir lietuvių santykiai Rytų ir Pietryčių Lietuvoje II pasaulinio karo pab. ir pokario metais, išryškinami veiksniai, lėmę etninės-demografinės padėties ir tarpetninių santykių kaitą, atskleidžiamas sovietinės LSSR administracijos požiūris į šio krašto etninius klausimus ir jų sprendimo būdai. 1944.1953 m. - tai stalininis laikotarpis, pasireiškęs dideliais etnodemografiniais pokyčiais regione ir lėmęs vienų etninių grupių (rusų ir lietuvių) sustiprėjimą, o laikotarpio pabaigoje didžiausios etninės grupės - lenkų - dalinį teisių respektavimą. Tuo laikotarpiu vyko intensyvus rusinimo procesas, kuriam pasitarnavo atvykėlių iš SSSR skyrimas į kai kurių Rytų ir Pietryčių Lietuvos rajonų vadovaujančius partinius, administracinius, ūkinius postus, rusų kalbos protegavimas. Taip pat buvo siekiama iš viešos erdvės išstumti iki tol egzistavusias etninių grupių kategorijas ir jas suniveliuoti. Tokiai praktikai labai padėjo intensyvus repatriacijos procesas iš LSSR (daugiausia Rytų ir Pietryčių Lietuvos) į Lenkiją (1944-1947 m.). Sovietinė LSSR valdžia vykdė regiono gyventojų lenkų sovietizavimą, todėl tuo tikslu sudarė galimybes plėtoti švietimą, kultūrą gimtąja lenkų kalba. Tačiau šios priemonės buvo įgyvendintos VKP(b) CK nurodymu. Dėl radikalių politinių, teritorinių, socialinių-ekonominių pokyčių regione palaipsniui susiformavo specifinė sociokultūrinė situacija: šio regiono gyventojai lenkai buvo linkę izoliuotis nuo likusios LSSR dalies. Atsiribojimą dar labiau skatino kalbiniai barjerai, nacionalistinių nuotaikų raiška. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tautiniai santykiai sovietų Lietuvoje; Lenkų bendruomenė Lietuvoje; Inter-ethnic relationship in Lithuania; Polish community in Lithuania.

ENThe article discusses relationships between Poles and Lithuanians in the East and Southeast Lithuania at the close of the World War II and the post-war years, highlights the factors which determined dynamics of the ethnic-demographic situation and inter-ethnic relationships, discloses an approach of the Soviet administration to the ethnic issues of this region and their solution methods. 1944-1953 - Stalin's period marked by significant demographic changes in the region and determining consolidation of some ethnic groups (Russian and Lithuanian) and at the end of the period a partial respect of rights of the largest ethnic group, namely the Polish; The period in question was marked by the policy aiming to oust from the public space former categories of ethnic groups and level them. Intensive migration process from the East and Southeast Lithuania to Poland (1944-1947), considerably stimulated such practice. They increased inter-ethnic tensions and caused distinct ethno-demographic changes in the region. The Poles who did not favour the Soviet regime were replaced by loyal newcomers from other areas of the Lithuanian SSR and other republics of the USSR. In addition, active russification was also in the process and benefited greatly from appointment of newcomers from the USSR to managing party, administration or economic positions. Local residents adapted to such changes. It should be noted that the Soviet authorities in the Lithuanian SSR implemented Sovietisation of Polish residents in the region and provided opportunities to promote education and culture in their native Polish language. [From the publication]