LTStraipsnio autorė išanalizavo A. Bezzenbergerio J892 metų publikaciją, skirtą Šernų kapinyno Klaipėdos apylinkėse kasinėjimams. Čia pristatomos grafinės radinių išsidėstymo Šernų radimvietėse (Fundstellen) rekonstrukcijos, padarytos remiantis teksto duomenimis apie nuotolius tarp radinių ir jų koordinates, nurodytais A. Bezzenbergerio straipsnyje. Tokie rekonstrukciniai planai leido atskirti įkapių kompleksus nuo kitokio pobūdžio radinių grupių. Taip pat remiantis šiais planais buvo sudaryti įvairių radimviečių pasiskirstymo ir radinių tipų paplitimo kapinyno erdvėje planai. Buvusio Prussia muziejaus ir Prūsijos senovės draugijos archyvų palikime, kuris dabar saugomas Priešistorės ir ankstyvosios istorijos muziejuje Berlyne, išliko A. Bezzenbergerio daryti kasinėjimų Šernuose brėžiniai ir užrašai. Autorė lygina duomenis, pateiktus A. Bezzenbergerio publikacijoje, ir užfiksuotuosius lauko tyrinėjimų užrašuose, atkreipdama dėmesį į kasinėjimų metu naudotos koordinačių sistemos ir paskelbtosios publikacijoje skirtumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senasis geležies amžius; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Kapinynas; Laidosena; Roman Iron Age; Memel Land; Cemetery; Burial rites; Šernų kapinynas; Archeologijos istorija; A. Bezzenbergeris; Medžiagos interpretacija; Šernai cemetery; History of archaeology; A. Bezzenberger; Data interpretation.
ENThe author of present article made a thorough analysis of A. Bezzenberger's 1892 publication containing the results of excavations in Šernai-cemetery (Klaipėda district). Here we present graphical reconstructions of the layout offinds in Šernai Fundstellen, made on the basis of text data about coordinates and distances between finds as recorded in Bezzenberger's publication. These reconstructed plans allow us to distinguish the grave-sets out of other find-groups. On the basis of ground of the latter data plans have been drafted of the distribution of various groups of Fundstellen and find-types. The remains of the archive of the fanner Prussia-Museum in Königsberg and the Altertumsgesellschaft Prussia kept know in Museum für Vor- und Frühgeschichte in Berlin contain sketches and notes from explorations in Šernai in 1891. The author of present article compares the data from the Šernai-publication of 1892 and field records, indicating differences in references about the distances related to axes used by Bezzenberger during excavation and afterwards, when publishing the data from Šernai. [From the publication]