Globalizuojamas bei globalizuojantis miestas - tinklų ir srautų mazgas
LTXX a. pabaigoje, globalizacijos procesų veikiamai kapitalizmo sistemai pereinant iš fordiškosios į postfordiškąją stadiją, nepaprastai paspartėjo didžiųjų miestų plėtra. Didieji, ar pasaulio, miestai imami laikyti tomis vietomis, kuriose globalizacijos procesai įgauna urbanistinės raiškos formas, savo ruožtu skatinančias tuos procesus. Straipsnyje iškeliami ir gvildenami svarbūs miesto teorijos bei urbanistinių tyrinėjimų metodologijos pokyčiai. Miesto teorijoje įsivyrauja „dinamiški“ miesto, kaip tinklų ir srautų mazgo, vaizdiniai, kuriuos grindžia H. Lefebvre`o, M. Castellso ir kitų teoretikų paskatintas vietos, erdvės ir erdviškumo permąstymas. Urbanistine erdve imama laikyti daugialypė, kaiti kapitalizmo santvarkos gaminama socialinė erdvė, o urbanistinėje teorijoje reliacinis erdvės bei erdviškumo supratimas papildo, taip pat ir keičia esencialistinį požiūrį, kurį palaiko euklidinis tuščios, urbanistinių struktūrų „užpildomos“ erdvės įsivaizdavimas. Globalinio ir postmodernaus miesto koncepcijos, taip pat įvairių tyrinėtojų sudarinėjamos pasaulinių, ar globalinių, miestų hierarchijos pasitelkiamos neseniai iškeltai Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėjai bei Vilniaus metropolizacijos galimybėms svarstyti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dvimiestis; Erdvė; Globalinis miestas; Globalizacija; Kapitalizmas; Miestų hierarchijos; Postmodernusis miestas; Ryšių tinklai; Urbanizacija; Vilnius-Kaunas dipolis; Space; Global city; Globalising; Capitalism; Postmodern city; Networks; Urbanizing.
ENThe study of Vilnius urban growth and restructuring, its evolving links with other regional cities and urban agglomerations urges closer examination of paradigmatic shifts in urban theory, urban research methodology and also better understanding of locally acting processes of globalization, especially their reterritorializing impact. The paradigmatic shifts are characterized by new city concepts (world/global/postmodern city, city as a node of flows and networks) and by changing conceptions of place, space, and spatiality. Now urban theoretization relies heavily on non-essentialist, relational approach to place and space and, accordingly, to urban structure. Essentialist approach is grounded on Euclidean geometry and emphasizes hierarchical organization of space into distinct areas, which are „filled“ with urban forms. Relational conception stresses both the ways places and heterogenous social spaces are positioned in various networks and the kind of spaciality these positions produce. As a special case of urban theorizing the idea of postmodern city and the fragmentation of contemporary urban fabric is outlined. Thus cities are seen as heterogenous sociospatial sites in which processes of globalization localize themselves and take new urban forms. These urban concepts and theoretical insights are taken as a background of the analysis of recently proposed Vilnius-Kaunas dipolis project and also of the evaluation of Vilnius metropolization perspectives. [From the publication]
- Ekspertinių vertinimų taikymas rengiant miesto bendrąjį planą / Dalia Bardauskienė. Ūkio technologinis ir ekonominis vystymas. 2007, t. 13, Nr.3, p. 223–236.
- Kartografija šiuolaikinėje civilizacinėje vaizduotėje ir geopolitikoje / Vytautas Rubavičius. Logos (Vilnius). 2023, 114, p. 77-86.
- Metropolinių regionų ir centrų formavimosi sąlygos. Vilniaus ir Kauno dvimiesčio atvejis / Jurgis Vanagas, Kristina Grabytė-Bečienė. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 3, p. 119-125.
- Miesto bendrasis planas ir ekspertiniai vertinimai / Dalia Bardauskienė. Urbanistika ir architektūra. 2007, t. 31, Nr. 3, p. 119-130.
