Senojo odinio apavo terminija

LTStraipsnyje yra pristatoma senojo odinio apavo terminija ir tyrimų metodika, padedanti tipų ir konstrukcijos aspektais analizuoti archeologų randamą odinį apavą kartu apžvelgiant kitų Europos tyrėjų naudojamą metodiką, jos privalumus ir trūkumus bei galimybes pritaikyti dabartinės avalynės gamintojų vartojamą terminiją. Sąlyginai galima išskirti dvi Europoje vyraujančias skirtingas archeologinio odinio apavo radinių tyrimų tradicijas: Rytų Europos ir Vakarų Europos bei Skandinavijos. Odinis apavas pagal Vakarų Europos metodiką į tipus yra skirstomas pagal tvirtinimą prie kojos, o pagal Rytų Europos metodiką - pagal kojos dengimo laipsnį. Darbui su radiniais yra patogesnė Vakarų Europos tyrimų metodika, teikianti daugiau informacijos nei Rytų Europos tyrimų metodika. Lietuvos tyrėjai rėmėsi abiejų tradicijų tyrimų metodikomis, tačiau tai yra vienetiniai skirtingų autorių darbai. Trūko tikslios lietuviškos terminijos. Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį nusistovėjo šiuolaikinės avalynės terminija, kuria patartina remtis tiriant archeologinius avalynės radinius. Vis dėlto profesionali avalynės gamybos technologų vartojama terminija yra per siaura, nes archeologiniams apavo radiniams sisteminti ir tirti reikalingas platesnis klasifikavimas.Reikšminiai žodžiai: Senasis apavas; Odiniai radiniai; Metodika; Technika; Terminija; Old footwear; Leather finds; Methodology; Technique; Terminology.

ENThe article presents the terminology and the methodology for studying old leather footwear, which helps, in terms of types and aspects of construction, to analyze the leather footwear, found by archeologists and provides an overview of the methodologies, used by other European researchers, their advantages and disadvantages and the possibilities to adapt the terminology, used by the present-day footwear manufacturers. Relatively two different traditions of studying of findings of leather footwear, prevailing in Europe can be distinguished: the Eastern European and Western European and Scandinavian tradition. According to the Western European methodology the leather footwear is classified into types according to the way of fastening to the foot and according to the Eastern European tradition – according to the level of covering of the foot. The Western European methodology is more convenient for studying the discoveries, since it provides more information than the Eastern European tradition. The Lithuanian researchers referred to both methodologies however those are isolated studies by different researchers. There is a lack of accurate Lithuanian terminology. A modern footwear terminology has entrenched in Lithuania during the last decade, which is advised to be referred to when examining the archeological findings of footwear. Nevertheless the professional terminology, used by footwear manufacturer technologists is too narrow, since a broader classification is necessary for systematization and studying of the archeological findings of footwear.