LTStraipsnis grindžiamas sociopolitologinėmis įžvalgomis, kurių išeities pozicijomis yra globalizacijos sklaida ir dėl jos poveikio spartėjanti tautos (lietuvių) sociokultūrinė delokalizacija. Šių diskursų kontekste autorius pateikia savo labiau išskleistą lokalumo bei tapatybės sociologinę sampratą. Atskirai akcentuojamas ir sustruktūrintame pavidale pateikiamas egzistuojantis santykis tarp „savęs“ ir „kito“. Atskleidžiama lokalumo ir tapatybės sąsajingumo dialektika, ypatingą dėmesį kreipiant į kintančio pasaulio kontekstą. Sociopolitologinė analitinė mintis konkretizuojama žvilgsnį kreipiant į lietuviškojo lokalumo bei tapatybės dabartinius kontūrus ir jų kritinį įvertinimą. Išskleidžiama lokalumo ir tapatybės vienio paieška. Akcentuojama būtinybė ieškoti ir praktikoje įtvirtinti aiškesnę sąjungą tarp šiandien sparčiai „nurašomos praeities“ ir dabarties. Tokios „sąjungos“ išmintingesnis apmąstymas ir įgyvendinimas sustiprintų šiandien „išsibarstantį“ lietuvių tautos ir valstybės integralumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lokalumas; Tapatybė; Sąsajingumas; Delokalizacija; Integralumas; Tauta; Valstybė; Locality; Identity; Correlation; Delocality; Integrity; Nation; State.
ENThe article is based on social-political insights, the starting point of which is the spread o globalisation and the intensifying sociocultural delocalisation of the (Lithuanian) nation. In the context of these discourses, the author presents his sociological conception of locality and identity. The existing relation between Self and Other is emphasised separately and presented in a structuralised form. The article shows the dialectic of the interrelations between locality and identity, with a particular focus on the context of the changing world. The socio-political analytical thought focuses on the contemporary contours of the Lithuanian locality and identity, as well as their critical assessment. The search for the unity of locality and identity is unravelled. The article emphasises the necessity to look for and affirm in practice a clearer union between the increasingly ignored past and the presence. A more through reflection on such a union and its realisation would strengthen the dissipating integrity of the nation and the state.