Vertybės ir visuomenės mažumos
LTStraipsnyje nagrinėjamos visuomenės nuostatos mažumų atžvilgiu ir tolerancijos tendencijos Lietuvoje, remiantis 1990 m. ir 1999 m. atliktų vertybių tyrimų rezultatais. Aptariama tolerancijos, kaip ugdytinos (vaiko) savybės, reikšmė visuomenėje, netolerancijos įvairioms socialinėms grupėms (nepageidaujamos kaimynystės) tendencijos, tautybės veiksnio svarba vertybinėms nuostatoms bei požiūriui į imigrantus. Empirinis vertybių tyrimas atskleidė, kad bendro tolerancijos principo sąsaja su "situacine tolerancija" yra silpna, ji daugiau priklauso nuo kitų veiksnių, kultūrinės aplinkos. 1999 m. ir 1990 m. duomenų lyginimas rodo, kad Lietuvoje klostosi nevienodas pakantumas skirtingoms socialinių grupių kategorijoms. Labiausiai vengiama socialiai problemiškų grupių; įvairių tapatybės grupių netoleravimas skiriasi, tačiau apskritai yra įsišaknijęs, stabilus; nepakantumas politinėms grupėms ryškiai sumažėjo. Sergantys AIDS ir homoseksualai suvokiami kaip atskira nuo "socialiai problemiškų" grupių kategorija, jų vengiama mažiau nei anksčiau. Didžiausios tautinės mažumos savo vertybėmis panašios į likusią visuomenę, 1999 m. duomenys leidžia nebeabejoti jų politiniu lojalumu Lietuvai. Tačiau etninio atvirumo lygis tarp mažumų ir daugumos nėra toks pats tiek artimiausių ryšių požiūriu, tiek imigrantų akultūravimo klausimu.Reikšminiai žodžiai: Vertybės; Socialinės mažumos; Values; Social minorities.
ENThe article comments on the value survey data from Lithuania regarding the tolerance and minorities. The aspects discussed are the evaluation of the idea of tolerance (as a trait to be nurtured in children); intolerance to specific social categories (expressed in the list of unwanted neighbours); the influence of ethnicity on the answers and attitudes to immigration. The analysis confirms the conclusion of former EVS that general idea of tolerance does not correlate with situational tolerance of specific categories. The most unwanted neighbours appear to be 'socially problematic' groups (such as drug addicts, alcoholics). Various identity categories are tolerated differently (gypsies being mentioned most often), but the attitudes towards identity groups were quite stable over the last decade. The intolerance to (political) extremists significantly decreased and a slight decrease in avoidance of homosexuals and AIDS bearers was observed. The specific tolerance-related factor appears to be the interpersonal trust: the 'socially problematic' being disliked in spite of trust, and homosexuals and AIDS being evaluated largely in accordance to the general trust/distrust. In the survey, major ethnicities expressed similar views on most issues. The data reveals that there are no significant differences between minorities and majority regarding the loyalty to the state. The ethnic closeness in interpersonal relations seems to be stronger among the Lithuanians, who are also slightly stricter on limiting the immigration. [From the publication]
- Asimiliacija šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje : švietimo sektoriaus pasirinkimas / Tadas Leončikas. Etniškumo studijos. 2007, Nr. 1, p. 5-206.
- Ethnic groups in contemporary Lithuania: dimensions of adaptation / Natalija Kasatkina, Tadas Leončikas. Latvijas Universitātes raksti. 2005, sēj. 680, p. 86-100.
- Lietuvos etninių grupių adaptacijos ypatumai / Natalija Kasatkina. Filosofija. Sociologija. 2002, Nr. 4, p. 15-22.
- The Adaptation of ethnic minority groups: defining the problem (case of Lithuania) / Natalija Kasatkina. Etniškumo studijos. 2004, 2003, p. 8-29.
- Русские в современной Литве: меньшинство, диаспора или часть гражданского общества / Наталия Касаткина. Etniškumo studijos. 2007, Nr. 2, p. 18-42.
