Interpretuojant identitetą: sociosemiotinė "kito" analizė

LTTaikydami semiotinius metodus analizavome tautinių bendrijų - Lietuvos lenkų ir rusų - laikysenas. Išryškinome, jog Lietuvos lenkams yra būdinga segregacinė laikysena, o Lietuvos rusams - įtraukimo. Patekdami statistinius duomenis (išsilavinimas, migracija, socialinė padėtis), kurie dažnai pateikiami kaip "galintys paaiškinanti” skirtingas laikysenas, turėjome padaryti išvadą, jog šie duomenys arba liudija priešingai, arba yra ambivalentiški. Todėl iškyla būtinybė analizuoti socialinę vaizduotę. Kaip dauguma nustato santykius su mažumomis, kokias pasirenka laikysenas? Sociologiniai duomenys rodo, kad lietuviai geriau vertina rusus, o ne lenkus. Taip pat žiniasklaidoje yra formuojamas įvaizdis, kad rusai yra labiausiai integruota tautinė bendrija, o tuo tarpu lenkai segreguojasi. Sociologiniai duomenys rodo, jog tokios laikysenos jau egzistavo XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje. [...] Todėl logiškai kyla mintis, kad skirtingos lenkų ir rusų laikysenos buvo nulemtos skirtingo daugumos, šiuo atveju lietuvių, elgesio. Kodėl taip atsitinka? Tam jau reikalinga nagrinėti šių dviejų tautinių bendrijų stereotipus. Konstatavome, kad lenko stereotipai, egzistuojantys XX a. dešimtajame dešimtmetyje, susiformavo XIX a. pabaigoje, formuojantis moderniam lietuviškam nacionalizmui. Kitaip tariant, formuojant naują identitetą, buvo griežtai atsiribojama nuo lenkų. Šie stereotipai atgijo XX a. dešimtajame dešimtmetyje. Tuo tarpu rusų atveju negalima surasti stereotipų, kurie būtų susiję su lietuvių identiteto formavimu. Būtent tai, mūsų nuomone, ir lemia skirtingas Lietuvos rusų ir lenkų laikysenas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tapatybė; Kitybė; Rusai Lietuvoje; Lenkai Lietuvoje; Socio-semiotika; Identity; Otherness; Russians in Lithuania; Poles in Lithuania; Socio-semiotics.

ENBy applying semiotic methods the postures of Lithuanian, Polish and Russian national communities were analyzed. It was established that the Lithuanian Poles characterize with a segregative and the Lithuanian Russians – with incorporation posture. When providing the statistic data (education, migration, social status), which are quite frequently presented as ones “able to explain” different postures, the conclusion was made that the data are ambivalent or evidence the contrary. Therefore there arises the necessity to analyze the social imagination. How most people establish their relations with the minorities, what are the postures they select? The sociological data show that Lithuanians have a better opinion of the Russians than the Poles. In addition, the mass media shapes the Russians’ image as that of the best integrated national community, while Poles tend to segregate. The sociological data show that such postures existed already at the end of the eighties of the 20th century. [...] Therefore there arises the idea that the different postures of Poles and Russians were determined by the different behaviour of the majority, in this case the Lithuanians. How did that happen? In order to answer the said question, one should examine the stereotypes of the said national communities. It was stated that the stereotypes of the Poles, which existed in the nineties of the 20th century, were shaped at the end of the 19th century with the shaping of the modern Lithuanian nationalism. In other words, when shaping the new identity, the Lithuanians strictly limited themselves from Poles. The said stereotypes were revived in the nineties of the 20th century while in the case of the Russians one cannot find any stereotypes, which would be related with the shaping of the Lithuanian identity. The said fact determined the different postures of the Russians and Poles in Lithuania.

• Filosofija / Philosophy
• Politikos mokslai / Political sciences
• Sociologija / Sociology