Elito vertybių ir tapatybės dermė tarp Lietuvos ekonomikos lyderių

LTTyrimo tikslas - išnagrinėti elito sampratą ir jos pokyčius Lietuvoje, remiantis 1996 m. pavasarį atlikto empirinio tyrimo duomenimis. Tyrime siekiama atsakyti į klausimus, kuo pokomunistinėje visuomenėje remiasi ekonominio elito tapatybė, kaip Lietuvos ekonomikos lyderiai suvokia savo statusą, su kuo jie identifikuojasi. Aptariami svarbiausi kintamieji, nuo kurių priklauso subjektyvus asmens santykis su posovietinės Lietuvos ekonominiu elito tapatybe. Posovietinio ekonominio Lietuvos elito imtis sudaryta remiantis vengrų elitologo G. Lengvelio idėjomis: tyrime išskirti penki ekonominio elito segmentai (politinis-ekonominis, biurokratinis-ekonominis, bankinis, valstybinių ir privačių įmonių). Tyrime daroma išvada, kad socialinis elito įvaizdis keičiasi: besiformuojančias elito socialines nuostatas veikia posovietinės politinės ir ekonominės transformacijos savitumas, klasikiniai socialinio statuso rodikliai (socialinė kilmė, pajamos), taip pat konkreti organizacinė aplinka ir subjektyvus socialinės realybės suvokimas. Posovietinio elito tapatybės studijoms svarbūs visi trys pagrindiniai požiūriai į elitus (stratifikacinis, institucinis-pozicinis ir psichologinis), tačiau bene svarbiausias - institucinis požiūris, nes ypatingą reikšmę teikia institucinei modernėjančių (pokomunistinių) visuomenių diferenciacijai. Posovietinės ekonomikos lyderiai save suvokia kaip tarpinę grupę tarp elito (valdžios elito) ir masių (neprivilegijuotų grupių). Šis modelis patvirtina prielaidą, kad pokomunistinėse visuomenėse formuojasi sub-elitai, atsiranda pagrindo nagrinėti vidurinę klasę.Reikšminiai žodžiai: Elitas; Vertybės; Tapatybė; Posovietinis; Elite; Values; Identity; Postsoviet.

ENThe study aims at examining the concept of elite and its changes in Lithuania, referring to the data of empirical study, performed in Spring of 1996. The study attempts to answer the questions on what bases the identity of economic elite in a post-Communist society, how Lithuanian economic leaders perceive their status and whom they identify with. The most important variables are discussed, determining the subjective relation between the person and the identity of the economic elite of the post-Soviet Lithuania. The sample of the post-Soviet economic Lithuanian elite was formed referring to the ideas of the Hungarian elitologist G. Lengvel: the study distinguishes five segments of economic elite (political – economic, bureaucratic – economic, banking, state owned and private companies’). The study comes up to the conclusion that the social image of the elite is changing: the shaping social attitudes of the elite are influenced by the peculiarity of the post-Soviet political and economic transformation, the classic indicators of the social status (social origins and income) as well as the specific organizational environment and the subjective perception of the social reality. For the studies of the identity of the post-Soviet elite all the three main views of the elite are important (stratification, institutional – positional and psychological) however the most important is the institutional view, since an especial attention is dedicated to the institutional differentiation of the modern (post-Communist) societies. The leaders of the post-Soviet economy perceive themselves as an interim group between the elite (the elite of the authorities) and the masses (the unprivileged groups). The said model substantiates the assumption that sub-elites are being shaped in the post-Communist societies and there emerge prerequisites for studying the middle class.

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology