Šventovė Prūsijoje baltų ritualų ir mitologinės tradicijos kontekste

LTStraipsnyje svarstoma ar iš tiesų egzistavo ikikrikščioniška prūsų šventovė, pavadinta Romove arba Rikojotu, apie kurią liudija daugelis XIV–XVII a. istorijos šaltiniai. Plačiausiai šventovę XVI amžiuje aprašė Simonas Grunau Prūsijos kronikoje (išleistoje XIX a. pabaigoje). XIX a. Prūsijos istoriografas Maxas Töppenas kroniką pasmerkė kaip išgalvotų žinių rinkinį. Iki šiol šventovės egzistavimo problema vis dar aktuali, ypač prūsų bei apskritai baltų senosios religijos tyrinėtojams. Ši analizė pagrįsta rašytiniu liudijimu, kuriame teigiama, jog Šventovės pagrindas – ne statinys, o tiesiog gamtos objektas – medis, ąžuolas. Atliktas tyrimas rodo, kad Rom- šaknies vietovardžių ir kitokių mitonimų aptinkama daugelyje Prūsijos vietų. Rašytinių šaltinių duomenimis, toponimas Romovė galėjęs būti Semboje, Notangoje ties Ylava, taip pat prie Vėluvos. Įvairių, labiau modifikuotų sandų Rom- turinčių toponimų aptinkama ir kitose Prūsijos vietose. Daugiausia mitonimų užregistruota Nadruvoje. Nemaža dalis mitonimais pavadintų Prūsijos vietovių pasižymėjo specifiniu kraštovaizdžiu – jį sudarantys gamtos objektų deriniai (kalvos, ąžuolų giraitės) būdingi kaip tik baltų kulto vietoms. Vienoje iš tyrime išskirtų šventviečių Nadruvoje – Gumbinės apylinkėse arba prie Auksinės upės esančioje Romovupių gyvenvietėje, o gal Katniavoje – ir galėjo būti lokalizuotas baltų kulto centras, turint omenyje, kad XIV a. kronikininkas Petras Dusburgietis jo vietą pažymėjo būtent Nadruvoje.Reikšminiai žodžiai: Dievas; Mitologija; Ritualai; Ritualas; Romovė; Simonas Grunau; Vieta; Šventovė; God; Location; Mythology; Ritual; Rituals; Romove; Shrine; Simon Grunau.

ENThe paper considers whether a pre-Christian Prussian temple, called Romuva or Rickoyoto, testified by many historical sources of the 14th–17th c., really existed. Simon Grunau most widely described this temple in the Prussian Chronicle in the 16th c. (published at the end of the 19th c.). Max Töppen, the 19th c. Prussian historiographer, condemned the chronicle as the collection of fictional information. The problem of existence of the temple has been relevant to date, in particular to researchers of Prussian and in general Baltic old religion. This analysis is based on a written testimony which states that the basis of the temple is not a structure but merely an object of nature – a tree (oak). The conducted study shows that Rom- root toponyms and other mythonyms are detected in many places in Prussia. According to written sources, the toponym Romuva could have existed in Sambia, Notangia at Ylava, also near Vėluva. Toponyms with diverse, more modified Rom- components are detected in other places of Prussia as well. The biggest number of mythonyms has been registered in Nadruvia. A large share of Prussian places named after mythonyms were distinguished by specific landscape consisting of combinations of natural objects (hills, oak woods) that are namely typical of the places of the Baltic cult. The Baltic cult centre could have been located in one of the places of worship in Nadruvia, pointed out in the study, i.e. in the surroundings of Gumbinnen or Romovupiai settlement at the River Auksinė, or maybe Katniava, with regard to the fact that Peter von Dusburg, the 14th c. chronicler, marked it location exactly in Nadruvia.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History