Lietuvių moralinės vertybės: tarp Dievo ir Mamonos

LTStraipsnyje, remiantis Europos vertybių tyrimo duomenimis, nagrinėjami moralės pokyčiai pokomunistinėje Lietuvoje kitose šalyse vykstančių procesų kontekste. Daugiausiai dėmesio skiriama moralinio atlaidumo ir pilietinės moralės analizei. Moralinis atlaidumas tiriamas šių elgesio normų atžvilgiu: narkotikų vartojimas, svetimavimas, nepilnamečių lyriniai santykiai, homoseksualizmas, prostitucija, abortai, skyrybos, eutanazija, savižudybė. Pilietinę moralę tiriančiais klausimais siekiama išsiaiškinti, kiek, respondentų manymu, yra pateisinamas pretendavimas į valstybės pašalpą neturint tam teisės, važiavimas visuomeniniu transportu be bilieto, nemokėjimas mokesčių, jeigu yra tokia galimybė, kitam asmeniui priklausančio automobilio nuvarymas, melavimas dėl asmeninės naudos, kyšio ėmimas naudojantis tarnybine padėtimi, šiukšlinimas viešose vietose, vairavimas išgėrus alkoholio, politinė žmogžudystė. Tyrimų rezultatai parodė, jog nepriklausomybės metais moralinis atlaidumas sustiprėjo, o pilietinė moralė susilpnėjo. Nors formalus religingumas nepriklausomybės metais Lietuvoje padidėjo, moralė - ypač požiūris į Bažnyčios tradiciškai smerkiamus reiškinius - susilpnėjo. Pilietinės moralės silpnėjimas pirmiausiai sietinas su neišsipildžiusia daugelio gyventojų viltimi greitai praturtėti, gyventi kaip Vakaruose. Nepavykus praturtėti legaliomis priemonėmis, pateisinamos ir nelegalios. Nemaža nacionalinio turto dalis vis dar priklauso valstybei, o valstybės apgaudinėjimas, pagal socializmo laikais susiformavusią moralę, nelaikomas rimtu nusižengimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Moralė; Religingumas; Moralinis atlaidumas; Pilietinė moralė; Morality; Religiosity; Moral permissiveness; Civic morality.

ENThe article analyses the development of morality in s Lithuania over a nine-year period of independence in the context of the changes of religiousness. The author concludes that over the past nine years of independence the religious commitment of the inhabitants of Lithuania has increased: people go to church more often, more people wish to have religious ceremonies to mark births, marriages and deaths, etc. At the same time, there has been rise in permissiveness analogous with most European t countries, but incompatible with a rise in religious practice because practically all the permissiveness parameters are contradictory to religious morality. Civic morality in Lithuania has weakened, which also seems, on the face of it to be incompatible with a rise in religion. Thus, despite the growing strength of religion, it has not reached a level where the religious and moral rules of an individual coincide or at least are flexibly interwoven. Consequently, the main result of changing values in post-communist Lithuania is fragmentation, which corresponds to the processes taking place in other European countries. [From the publication]

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology