Zygmunt III Waza

LTKnyga skirta Zigmantui III Vazai, kuris istoriografijoje nelaikomas geru karaliumi. Tradicinis Zigmanto III, kaip karaliaus, vertinimas šiam nepalankus. Bet ne pro šalį atsakyti į klausimus, kas Lenkijos ir Lietuvos valstybės istorijoje buvo Zigmanto III sąmoningos veiklos rezultatas, kas įvyko dėl to, kad karalius paprasčiausiai nieko nesiėmė, o kas neišvengiamai turėjo vykti nepriklausomai nuo jo valios ? Kas buvo tikslas, o kas tik priemonė jam pasiekti ? Kiek žingsniai, kuriuos darė galvodamas apie Švediją, neigiamai paveikė Lenkijos padėtį ir tolesnį likimą ? Verta nepamiršti, rašo Visneris, - kad Zigmantas visą laiką išliko Vaza, laimingas tremtinys... Visi pažymi, kad būtent Švediją laikė savo tėvyne, kad savo pareiga laikė siekti Švedijos sosto sau, ar bent jau sūnui. Kai taip samprotaujama, nedaug reikšmės teikiama faktui, kad Karūnos bajorai, siekdami inkorporuoti Estiją, stūmė valstybę į karą su Švedija. Kad į teritorinės ekspansijos kelią įžengusi Švedija savo žvilgsnį neišvengiamai kreipė į pietus, t.y. į Respublikos valdas... Daug dėmesio knygoje taip pat skirta asmeniniam karaliaus gyvenimui. Zigmantas III Vaza Lenkijoje valdė nuo 1587 m., Švedijoje nuo 1592 m. Buvo tėvas išrinktojo Rusijos (Maskvos) caro, nors sūnus niekuomet tame soste nesėdėjo. Buvo tėvas dviejų Lenkijos karalių, iš kurių vienas mirė neįgyvendinęs savo ketinimų, o kitas po dvidešimties valdymo metų karūnos atsisakė. Tėvas dvylikos vaikų, kurių tik dalis sulaukė brandos, ir nė vienas nepaliko teisėtų palikuonių. Mėgo dailę ir, kas labai netikėta, pats tapė, be to, buvo išties talentingas.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Valdovai; Didikai ir magnatai; Vilnius; Įstatymai; Karai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Karaliai ir valdovai; Kings; Nobleman; Right; War; Rusija (Russia).

ENThe book is dedicated to Sigismund III Vasa, who is not considered a good king in historiography. The traditional evaluation of Sigismund III as a king is not favourable. However one should also attempt to answer the question what was the result of the conscious activities of Sigismund III in the history of the state of Poland and Lithuania, what happened due to the fact that the king actually did not take any action and what inevitably had to happen independently of his will? What was the objective and what was only the means for reaching it? What was the extent of the negative consequence of the steps, made by Sigismund III for the purpose of Sweden’s benefit, to Poland’s future fate? Visneris states that one should not forget that Sigismund III remained a Vasa, i. e. a happy expatriate... Everybody notes that he held Sweden his motherland and considered his duty to reach for Sweden’s throne for himself or at least for his son. With such speculations insignificant attention is dedicated to the fact that the nobles of the Crown, for the purpose of incorporating Estonia, pushed the said state towards a war with Sweden and that Sweden, which found itself on the path of territorial expansion inevitably turned to the South, i. e. the lands of the Polish – Lithuanian Commonwealth... The book also dedicates significant attention to the personal life of the king. Sigismund III Vasa ruled Poland from 1587, Sweden – from 1592. He was the father of the elected Tsar of Russia (Moscow), although his son never took the throne. He also was the father of two kings of Poland, one of whom died failing to implement his intentions and the other, after twenty years of rule, refused his crown. He fathered twelve children, of whom only several lived to see the adult age and none of whom left legitimate progeny. He was fond of art and, which comes as a surprise, himself painted and was actually quite talented at that.