Griškabūdžio apylinkių tekstai

LTLeidinyje pateikiamas tarminių tekstų rinkinys iš dviejų Griškabūdžio seniūnijos – Griškabūdžio ir Paluobių – parapijų. Įvade trumpai aptariama Griškabūdžio apylinkių istorija, šnektos vieta dabartiniame tarmių skirstyme, apžvelgiamos svarbiausios ir įdomiausios šnektos ypatybės. Daugiausia dėmesio skiriama fonetikai, tačiau pateikiama ir nemažai morfologijos savitumų, aptariami būdingiausi sintaksės dalykai, paminimi tik šioms apylinkėms būdingi leksiniai vienetai. Tarminiai tekstai užrašyti išsamia dialektologine transkripcija, laikantis fonetinio principo: palikta visa garsinių ypatybių įvairovė, nevienodai tariami atvejai nėra dirbtinai derinami prie šnektos sistemos, niveliuojami. Tekstus sudaro kasdieniai, buitiniai pasakojimai, prisiminimai, pasakos. Griškabūdžio apylinkių kalba, pagal dabartinę lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją priklausanti vakarų aukštaičiams kauniškiams, kadangi išlaiko nesusiaurintus balsius ę, ą ir dvigarsių an, am, en, em pirmuosius dėmenis, iš kitų kraštų kilusiems dažniausiai daro gražios, taisyklingos ir labai dainingos kalbos įspūdį, kuri išlaiko ilguosius ir trumpuosius balsius, skiria priegaides, pasižymi ryškia, banguojančia sakinio intonacija. Einant iš šiaurės į pietus, Griškabūdis yra pirmasis punktas, priklausantis pietinių kauniškių – zanavykų – plotui. Griškabūdžio šnektą galima laikyti pereinamąja tarp šiaurinės ir pietinės kauniškių dalių. Griškabūdžio krašto kalbėsena artima bendrinei kalbai, dėl istorinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių aplinkybių tapusi jos formavimosi pagrindu, tačiau turi nemažai savitų ypatybių.Reikšminiai žodžiai: Griškabūdžio šnekta; Tarminis kalbėjimas; Tarmių tekstynas; Tarmybė; Tarmė; Šnekta; Corpus of dialects; Dialect; Dialectal speech; Dialecticism; Subdialect; Subdialect of Griškabūdis.

ENThe publication presents a collection of dialectal texts from two parishes of Griškabūdis neighbourhood: Griškabūdis and Paluobiai. The introduction briefly describes the history of Griškabūdis localities, the place of the sub-dialect in the current classification of dialects and its most important and interesting peculiarities. The main focus is shifted to phonetics; however, the paper also presents quite a number of morphological peculiarities, discusses the most characteristic syntax aspects, mentions the lexical units that are typical only to these localities. Dialectal texts are written by a comprehensive dialectological transcription, keeping to the phonetic principle: the diversity of all phonic features is retained; cases that are pronounced differently are not artificially adjusted to the system of a sub-dialect, levelled. The speech of Griškabūdis localities, which belongs to the Kaunas sub-dialect of the Western Aukštaitian dialect because it preserves the vowels ę, ą and the initial components of mixed diphthongs an, am, en, em unconstricted, most often creates an impression of a beautiful, correct and very melodious speech for people who come from other regions; it retains long and short vowels, differentiates accents and has a pronounced and rolling sentence intonation. Moving from north to south, Griškabūdis is the first point belonging to the area of Zanavykai, the southern Kaunas sub-dialect. The sub-dialect of Griškabūdis may be considered transitional between northern and southern Kaunas sub-dialects. The speech of Griškabūdis region is close to the standard Lithuanian language because it became the basis for its formation due to historical, economic, social and cultural circumstances; still, it has many distinct features.