Lietuvos pajūrio apgyvendinimas proistorėje : geologinio substrato įtakos tyrimai naudojant GIS

LTMenkas neolito paminklų skaičius kol kas patikimai neatspindi gyvenviečių vietos pasikeitimo perėjus prie gamybinio ūkio. Turimi duomenys tik leidžia konstatuoti nuo vėlyvojo neolito didėjančią ant moreninių nuogulų esančių teritorijų pasirinkimo tendenciją. Gyvenviečių išsidėstymo analizė pagal litologinį nuogulų tipą patvirtina prielaidą, kad priešistoriniais laikais žmonės vietas gyvenvietėms rinkdavosi atsižvelgdami į gamtos sąlygas, supantį kraštovaizdį, kuris savo ruožtu dažniausiai buvo nulemtas geologinio substrato. Nustatyta, kad litologinė nuogulų sudėtis artimiausiose gyvenviečių apylinkėse gerokai skiriasi nuo bendros regiono charakteristikos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad didžiausia litologinių nuogulų įvairovė stebima artimiausioje gyvenviečių aplinkoje, lėmusioje didelę kraštovaizdžio įvairovę ir kartu galimybę tenkinti įvairius poreikius. Tai buvo svarbiau ankstyvuoju periodu, akmens ir ankstyvajame bronzos amžiuje. Vėliau, vėlyvajame bronzos ir senajame geležies amžiuje, įsisavinant naujas žemdirbystės formas, tiesioginė priklausomybė nuo supančio kraštovaizdžio mažėja, gyvenvietei kurti pasirenkamos litologinės, kartu ir kraštovaizdžio charakteristikos tampa artimesnės regioninėms, t. y. reikšmingesni tampa regioniniai, o ne lokalūs kraštovaizdžio ypatumai. Atliekant tolesnius tyrimus tikslinga pasitelkti GIS technologijas. Šių technologijų taikymas šiame darbe parodė, kad jos labai gerai tinka analizuojant skirtingų mokslo sričių erdvinius duomenis, nustatant jų tarpusavio ryšį, pagrindžiant prielaidas objektyvia skaičių kalba.Reikšminiai žodžiai: Kraštovaizdžio archeologija; Litologija; Lietuvos pajūris; Landscape archaeology; Lithology; Lithuanian seaside; Kraštovaizdis; Ištekliai; Geoinformaciniai duomenys; Geologija; Ladscape; Resources; Geological information data; Geology.

ENA small number of Neolithic monuments do not reliably reflect changes of village sites after the transition to the industrial economy yet. The available data only allows stating the trend of growing choice of territories located on moraine sediment from the late Neolithic period. The analysis of location of settlements under the type of lithologic sediment confirms the assumption that in prehistoric times, people used to choose the places for settlements depending on natural conditions, surrounding landscape which, in turn, was largely determined by the geological substrate. It was found that the composition of lithologic sediment in the immediate vicinity of settlements is significantly different from the general characteristics of the region. This suggests that the greatest diversity of lithologic sediment is observed within the environment of near settlements, leading to a large diversity of landscape and, thereby, an opportunity to meet different needs. This was more important in the early period, in stone and early bronze age. Later, in the Late Bronze and old Iron Age, when mastering new forms of farming, the direct dependence on the surrounding landscape is decreasing; lithologic ones are chosen for the development of settlement, and the characteristics of landscape become closer to the regional, i.e. regional landscape features become more important rather than the localized ones. In further studies, it is appropriate to use the GIS technology. Application of these technologies in this paper has shown that it they suit very well for the analysis of spatial data of different disciplines, determining their interrelationship and justifying the premises by objective number language.