Gamtinės aplinkos kaitos ypatumai vėlyvojo ledynmečio ir holoceno laikotarpiu

LTGyventojų migracija ir įsikūrimas dabartinės Lietuvos teritorijoje seniai domina įvairių mokslo sričių specialistus. Migracija ir sėslus gyvenimas neišvengiamai buvo susiję su gamtinės aplinkos pokyčiais. Atlikti tarpledynmečių augalijos paleobotaniniai tyrimai leidžia manyti, jog gamtos sąlygos – pakankamai šiltas ir drėgnas klimatas – buvo palankios žmonėms gyventi dabartinės Lietuvos teritorijoje. Aplinkinėse ledynų nepadengtose teritorijose pirmieji gyventojai įsikūrė jau prieš 0,5 mln. metų. Augalijos sudėties ir kaitos nustatymas, pagrįstas paleobotaniniais nuosėdų tyrimais, yra vienas pagrindinių metodų, leidžiančių įvertinti gamtinės aplinkos pobūdį skirtingais vėlyvojo ledynmečio ir holoceno etapais. Straipsnyje aptariami paleobotaninių nuosėdų tyrimų rezultatai. Remiantis gausiais tyrimų metu sukauptais duomenimis, straipsnyje teigiama, kad gamtinė aplinka Lietuvos teritorijoje vėlyvojo ledynmečio ir holoceno metu kito labai intensyviai. Klimato, augalijos, hidrologinių sąlygų kaita neabejotinai turėjo įtakos ir šioje teritorijoje apsigyvenusių žmonių ūkiui. Pasak archeologų, pirmieji gyventojai į Lietuvos teritoriją atkeliavo ir čia įsikūrė ištirpus jauniausiam vėlyvojo Nemuno ledynui, prasidėjusio poledynmečio laikotarpiu. Aplinkos sąlygos poledynmečiu kito ne vieną kartą, ir tai visų pirma turėjo įtakos augalijos pokyčiams. Tuo metu žmogus stengėsi kuo geriau prisitaikyti prie egzistavusios gamtinės aplinkos, o vėliau, holoceno metu, pradėjo ją pamažu keisti, siekdamas susikurti sau kuo palankesnes gyvenimo sąlygas.Reikšminiai žodžiai: Gamtinės sąlygos; Vėlyvasis ledynmetis; Holocenas; Augalija; Environment; Late Glacial; Holocene; Vegetation development.

ENPopulation migration and settlement in the territory of contemporary Lithuania have long attracted the interest of specialists of various fields of science. Migration and sedentary way of life was inevitably related to changes in natural environment. Paleobotanical research of interglacial flora allows presuming that natural conditions, i.e. a rather warm and wet climate, were favourable for people to live in the territory of contemporary Lithuania. First inhabitants settled down in surrounding non-glacial territories 0.5 million years ago. The establishment of flora composition and change based on the paleobotanical research of sediment is one of the key methods allowing to estimate the character of natural environments in various stages of the late glacial period and the Holocene. The article discusses the results of the paleobotanical research of sediments. Based on vast data collected during research, the article claims that natural environments in the territory of Lithuania during the late Glacial period and the Holocene changed intensively. Changes in the climate, flora and hydrological conditions obviously influenced the life of people living in these territories. According to archaeologists, first inhabitants arrived to the territory of Lithuania and settled down here after the melting of the youngest glacier of the late Nemunas glaciation, which started in the post-glacier period. The post-glacier environmental conditions changed more than once, and all this influenced changes on flora. This was the period when man tried to better adjust to the existing natural environment, and later, during the Holocene period, he started changing this environment seeking to develop the conditions more convenient for him.