Lietuvos barokinių vargonų vieta Europos vargonų kontekste

LTStraipsnyje nagrinėjama istorinių, istoriografinių šaltinių ir naujausių mokslinių tyrimų medžiaga apie XVIII a. antrosios pusės Vilniaus vargonų meistrus ir jų muzikinį paveldą. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas aktualiam Lietuvos vargonų meistrų profesionalumo klausimui, instrumentų dispozicijų 1 ypatumams ir prospektų išskirtiniams bruožams aptarti bei juos palyginti bendrame Europos vargonų kontekste. Aktualizuojami vadinamosios Vilniaus vargonų meistrų mokyklos ryšiai su Karaliaučiumi. Taip pat iškeliama hipotezė apie Vilniaus meistrų giminystės ryšius su Vokietijoje, Prūsijoje, Danijoje, Norvegijoje dirbusiais vargonų meistrais, apibūdinama itališkosios vargonų kultūros įtaka XVIII a. Lietuvos barokiniams instrumentams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vargonai; Vargonų balsai; Lietuvos barokiniai vargonai; Karaliaučiaus ir Vilniaus vargonų meistrai; Organs; Lithuanian Baroque Organs; Vilnius and Konigsberg organ masters.

ENLithuanian organ culture is still little researched. Some papers of different contents and kind focus mainly on certain instruments and masters, but almost always evade technical characteristics of instruments made by the 18th century Vilnius organ school masters, professional expression and comparative analysis of the instruments in the general context of European organ culture. Next to biographical and historical material on Vilnius organ masters, this article provides comparative information on the specific features of the instruments' dispositions, the style of prospects and the masters' professional qualifications. It also raises a hypothesis concerning the kinship among Vilnius masters and organ masters in Germany, Prussia, Denmark and Norway as well as the influence made by Italian organ culture on 18 th century Lithuanian baroque instruments. Due to the fact that many organ researchers from Western Europe are interested in this unique Lithuanian heritage, a short account of the present situation of baroque organs in Lithuania and their place in the general history of European organ culture is provided at the end of the article. The author also emphasises the problem of preservation of this cultural heritage and its presentation to society. [From the publication]