LTSigitas Virpilaitis yra vienas įdomiausių dailininkų, dirbančių juvelyrikos srityje. Jo darbai atskleidžia netradicinį požiūrį į gintarą, autorius aplenkia stereotipinius meno sprendimus ir siūlo įvairias kultūrines asociacijas. S. Virpilaitis, kaip ir daugelis jo kolegų, 1979-1984 m. studijavo Talino meno institute Metalo dirbinių fakultete. Šis institutas yra viena stipriausių juvelyrikos mokyklų Rytų Europos regione. Dailininkas pradėjo naudoti gintarą kaip juvelyrinę medžiagą 1989 m. Pagrindinis stimulas autoriui pasirinkti gintarą buvo aplankyta netradicinių gintaro dirbinių paroda. Kitaip nei daugelis Lietuvos juvelyrų, dailininkas nesinaudoja pirmykščiu, natūraliu, nepakeistu gintaro grožiu. Pirmiausia jis akcentuoja intelektualius, bet ne dekoratyvius meno kūrinio aspektus. Į gintarą žvelgiama per naują prizmę ir jis traktuojamas ne kaip unikalus Baltijos regiono akmuo ar nacionalinis simbolis, bet kaip medžiaga, kuri sužadina įvairias kultūrines asociacijas, dažnai neturinčias nieko bendra su nacionaliniu identitetu. Taip menininkas realizuoja norą išbandyti skirtingus metodus. Gebėjimas operuoti skirtingų kultūrinių kontekstų ženklais ir kilusiomis asociacijomis liudija autorių esant postmodernios juvelyrikos atstovą. Jo kūryba – naujas skirtingų praeities kultūrų patirčių atspindys, pasiekiamas derinant labai skirtingas menines tradicijas ir net marginalius elementus, siejant šiuolaikinį požiūrį su autentiška kūrėjo patirtimi.Reikšminiai žodžiai: Sigito Virpilaičio gintaro juvelyrika; Gintaras; Lietuvos juvelyrika; Postmodermizmas; Amber jewerly of Sigitas Virpilaitis; Amber; Lithunian jewerly; Postmodern.
ENSigitas Virpilaitis is among the most interesting artists working with amber in Lithuania. His works reveal a non-traditional approach to amber, bypassing stereotypical artistic solutions and imply multifarious cultural associations. S.Virpilaitis, like most of his colleagues, during 1979 - 1984 studied in Metal Department of the Tallinn Art Institute. This institute is one of the strongest jewelry schools in the East European region. The artist started to use amber as a jewelry material in 1989. Unlike most Lithuanian jewelers, this artist does not enjoy primary, natural, inborn beauty of amber. First of all, he puts forward intellectual, but not decorative aspects of the artwork. Amber is seen through a new prism and is considered not as a unique stone from the Baltic region or national symbol, but as a material, that could invoke various cultural associations, oftentimes having nothing to do with national identity. In this way the artist realizes a drive for a different approach, considered to be important in the present art. An ability to operate signs of different cultural contexts and unrestrained devotion to mind-born associations testify to S.Virpilaitis being a subsequent representative of postmodern jewelry. His creative work gives a special contribution to a new reflection of experiencing different past cultures, making an intercombination of very different artistic traditions and even marginal elements, casting a contemporary outlook, saturated with authentic an approach of the creator.