Menininkų rengimas Dailės fakultete tarpukariu

LTVilniaus Stepono Batoro universiteto Dailės fakultetas tarpukario Lenkijoje buvo vienintelė ugdymo institucija, rengusi dailės specialistus. Fakulteto įsteigimas, mokymo programa ir veikla buvo Ferdinando Ruščico nuopelnas. Jis tikėjo, kad fakultete parengti menininkai įsitrauks į meno populiarinimo akciją, globos nykstančius paminklus. Fakultete planuotos dvi sekcijos - vaizduojamojo meno ir architektūros, rengdamas jų programų projektus F. Ruščicas konsultavosi su Varšuvos politechnikos architektūros profesoriais. Vienas jų - prof. Julijus Klosas - Vilniuje skaitė architektūros paskaitas, tapo nepamainomu F. Ruščico bendradarbiu organizuojat architektūros sekciją. Tuo tarpu kitus pedagogus prisikviesti buvo nelengva. Dėstytojų būrį sudarė žymūs ir pripažinti menininkai, atstovaujantys plataus diapazono meninėms tendencijoms, išskyrus avangardui. 1919 m. Dailės fakultete buvo įkurtos devynios studijos: trys tapybos (peizažo, portreto, akto), po vieną skulptūros, grafikos ir taikomojo meno, taip pat knygų leidybos, šrifto meno ir knygrišybos bei meninės fotografijos. Atskirų studijų mokomosiose programose būdavo atsižvelgiama į joms vadovaujančių asmenų pasiūlymus ir kūrybinius interesus. 1923/24 metais pradėta rengti ir kitus specialistus - piešimo mokytojus ir kvalifikuotus tyrinėtojus teoretikus (meno istorikus ir paminklų inventorintojus), taip pat konservatorius. 1939 m. gruodžio 15 d. uždarius Stepono Batoro universitetą, uždarytas ir Dailės fakultetas, kuris vėliau atkurtas Torūnės universitete.Reikšminiai žodžiai: Menininkai; Dailės fakultetas; Vilniaus Stepono Batoro universitetas; Ferdinandas Ruščicas; Artists; Art Faculty; Vilnius Stefan Bathory University; Ferdynand Ruszcyc.

ENThe Art Faculty at the Vilnius Stefan Bathory University viewed at in terms of educational art of the years 1919-1939 is presented in the article. The Art Faculty was preparing not merely professional painters, architects, art critics but also the teachers of drawing for secondary schools based on the traditions of the Vilnius Art School that was in operation as early as the 19"'century. The history of the faculty is mostly viewed at through the activity of its initiator and founder Ferdynand Ruszczyc with particular emphasis laid on his attempt to restore the University of Vilnius that had not been in operation from 1832 and on his wish to accomplish the symbiosis of science and art aimed at a quicker restoration of the country after the damage which was done by occupation. Ruszczyc's success in selecting the required individuals after his much trouble is stressed in the article, and the main subjects, such as landscape painting (Ruszczyc, Szturman), portraiture (Kubicki), graphic art (Hoppcn), sculpture (Batzukiewicz), graphic design of books, print and bookbinding (Lenart), artistic photograph (Buthak), architectural design (Klos, Sokolowski) are also briefly discussed. It is slated that the faculty added much to the continuity of the Vilnius artistic tradition and that it became one of the most significant educational art centres in Poland at the time. After Vilnius was again attached to Lithuania most of the professors of the Art Faculty went to Poland where the Art Faculty at the Toruńń University was founded in virtue of which the best traditions of the Vilnius Stefan Bathory University Art Faculty were continued. [From the publication]