Jono Sabaliausko traktatas "Apie pastatų grožį"
LTJono Sabaliausko teorinė ir praktinė veikla meno istorikų beveik netyrinėta. Siame darbe pirmąkart pamėginta išanalizuoti vienintelį žinomą jo darbą - traktatą "Apie pastatų grožį", vertinant jame išsakytas idėjas platesniame - Lietuvos ir Europos klasicizmo kontekste. Nustatyta, kad J. Sabaliausko estetinė pasaulėžiūra atspindi vieno žymiausių prancūzų klasicistinės architektūros teoretikų - Ž. N. L. Diurano utilitarinę doktriną, pažintą iš jo veikalų, taip pat per profesoriaus K. Podčašinskio mokymą. Traktate pateikiama Lietuvos klasicizmo estetikoje gyvavusi skonio samprata ir prioritetai: racionalumo - prieš pojūčius; saikingumo - prieš perdėtą puošybą; naudingumo -prieš grožį; taisyklių - prieš mados užgaidas. J. Sabaliausko teorija buvo daug artimesnė kūrybinei praktikai negu abstraktūs bendrieji K. Podčašinskio pamąstymai. J. Sabaliausko teiginiai: iš esmės atitiko klasicistų keltus reikalavimus, kad pastatai būtų praktiški, ekonomiški, respektabilūs, paprasti, patogūs, tvirti ir taisyklingi; patvirtino taisyklę, jog tai, kas neatitinka proto ir logikos reikalavimų, nėra nei gražu, nei estetiška; išaukštino antikos meną kaip protingos tobulų prigimtinių modelių imitacijos pavyzdį. J. Sabaliausko traktatas "Apie pastatų grožį" buvo pirmasis mėginimas Lietuvoje filosofiškai įvertinti architektūros grožį kaip klasicistinio meno estetikos problemą. J. Sabaliausko traktatas yra aktualus ir šiandien. Autorius detaliai išaiškina pastato dalių, o labiausiai klasikinio orderio tektonine prasmę bei paskirtį, padeda suvokti klasikinių idėjų bei tradicijų perimamumą.Reikšminiai žodžiai: Jonas Sabaliauskas; Vilniaus architektūros mokykla; Klasicizmas; 19 amžius; Jan Sobolewski; Vilnius school of architecture; Classicism; The first half of the 19th century.
ENThe theoretic and practical activities of Jonas Sabaliauskas have virtually not been examined by art historians. The study makes an attempt to analyze the only known work of Sabaliauskas – tractate “Apie Pastatų Grožį”, by evaluating the ideas, expressed in the tractate in a broader context – that of Lithuanian and European classicism. J. Sabaliauskas’s aesthetic views reflect those of one of the most well-known French theoreticians of classicist architecture – the utilitarian doctrine of J. N. L. Durand, which was cognized from his studies and while studying at Professor K. Podčašinskis’s. The tractate provides the concept and priorities, which existed in Lithuanian classicism aesthetics: rationality, i. e. being against feelings; temperance – being against excessive decoration; usefulness – against beauty and the rules, i. e. being against fashionable trends. J. Sabaliauskas’s theory was much closer to the creative practice than common abstract contemplations of K. Podčašinskis. J. Sabaliauskas’s statements in essence corresponded to the requirements, raised by classicists – buildings must be simple, practical, economical, respectable, convenient, robust and well-formed, he confirmed the rule that what fails to correspond to the requirements of reasonability and logics is neither beautiful, nor aesthetic; he exalted the Antique art as a perfect example of reasonable imitation of perfect natural forms. J. Sabaliauskas’s tractate “Apie Pastatų Grožį” was the first attempt to evaluate the beauty of architecture philosophically as a problem of aesthetics of the classicist art in Lithuania. J. Sabaliauskas’s tractate is still relevant today. The author provides a detailed explanation of the tectonic meaning and purpose of parts of a building, and especially, a classical order, and helps to understand the continuity of classic ideas and traditions.
- Architektūros mokymas senuosiuose Kražiuose XVII a.-XIX a. I pusėje / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2005, t. 36, p. 21-31.
- Grožis ir menas: estetikos ir meno filosofijos idėjų istorija / Antanas Andrijauskas. Vilnius : Vilniaus dailės akademija, 1996. 707 p.
