Elektroninis "šamanizmas"

LTStraipsnyje yra analizuojama jaunimo elektroninės šokių muzikos vakarėlių kultūra. Straipsnio tikslas – aptarti estetinę šios kultūros kūrybos ir bendravimo erdvę, jos paplitimą bei transformacijas masinės kultūros lauke. Analizei naudojamai kokybiniai kultūros antropologijos bei sociologijos empirinio tyrimo metodai. Remiantis kultūros kūrėjų estetine patirtimi bei motyvacijomis, siekiama atskleisti kultūros fenomeną. Straipsnio teiginiai ir išvados yra grindžiami analizuojamos kultūros stebėjimo duomenimis, filmuotos medžiagos, pusiau struktūrinio interviu, pokalbių su šios kultūros kūrėjais bei dalyviais, žiniasklaidos, laidų jaunimui, spaudos straipsnių apie šios kultūros išraiškas analize. Šokių vakarėlių kultūros kaita po 1990 metų, buvo susieta su laisvo tarpusavio bendravimo paieškomis, individualios kultūrinės erdvės kūryba, „nepaklusnaus“ jaunimo simboline saviraiška. Akivaizdu, jog elektroninės šokių muzikos kultūra yra savais principais ir techninėmis priemonėmis kuriama išraiškinga estetinė erdvė, kuri jos dalyvių giliai emocionaliai suvokiama ir racionaliai analizuojama. Elektroninės šokių muzikos kultūros šiuolaikiškumą atskleidžia išgryninti estetinės erdvės kūrybos principai: žaidybinis eksperimentinis šokių muzikos kūrimo ir pateikimo pobūdis, iracionalus – meditacinis laisvos plastikos šokis, ryški spalvinga estetinė saviraiška, skirta „aukštajai“ šiuolaikinio jaunimo madai, elegancijai ir mąstymo laisvei pabrėžti. Analizuojamoji subkultūra atspindi laikmečiui būdingą kultūros heterogeniškumą. Į elektroninės šokių muzikos erdvę integruojami įvairūs skirtingų laikotarpių muzikos stiliai, joje galima sutikti įvairios kultūrinės patirties jaunimą.Reikšminiai žodžiai: Elektroninė muzika; Elektroninė muzika ir šokiai; Jaunimo kultūra; Jaunimo kultūros; Klubinė kultūra; Kokybiniai tyrimai; Laisvalaikis; Subkultūra; Subkultūrų studijos; Šokių kultūra; Club culture; Dance culture; Electronic music; Electronic music and dances; Leisure; Qualitative research; Subculture; Subculture studies; Youth culture; Youth cultures.

ENThe paper analyses youth electronic dance music party culture. The aim of the paper is to discuss the aesthetic space of culture creation and communication, its prevalence and transformations in the field of mass culture. The analysis makes use of the qualitative cultural anthropology and sociology empirical research methods. Based on the aesthetic experience and motivation of culture creators, the paper attempts to reveal the cultural phenomenon. The propositions and conclusions of the paper are based on the observation data of analysed culture, and the analysis of filmed material, semi-structured interview, interviews with the creators and participants of this culture, mass media, youth programmes, and press articles about the expressions of this culture. The change of dance party culture after 1990 was related to the search for free mutual interaction, creation of individual cultural space, symbolic self-expression of “unruly” youth. Electronic dance music culture is evidently an expressive aesthetic space created by own principles and technical means, which is deeply emotionally perceived and rationally analysed by its participants. Clear principles of the creation of aesthetic space reveal the modernity of electronic dance music culture: a playful experimental nature of the creation and presentation of dance music, irrational-meditative dance of free plastic, bright and colourful aesthetic self-expression dedicated to emphasise “haute couture” of modern youth, elegance and freedom of thought. The analysed sub-culture reflects heterogeneity of culture typical to the time. Various music styles of different periods are integrated in the electronic dance music space; young people of different cultural experience participate in this space.

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology