Kovos su ligomis samprata lietuvių ir baltarusių užkalbėjimuose

LTRemiantis tautosakos tekstais, straipsnyje yra atskleidžiamos kovos su ligomis maginės priemonės, analizuojami lietuvių ir baltarusių užkalbėjimai nuo ligų. Atlikus tyrimus, galima tvirtinti, jog ligos samprata lietuvių ir baltarusių užkalbėjimų tradicijose yra bendra. Ligai įveikti yra naudojamos panašios priemonės. Tiek lietuviai, tiek baltarusiai naudojo bendrus žodinės magijos metodus tokius, kaip tapatinimą, palyginimą, metamorfozes ar tabu. Straipsnyje yra daroma prielaida, jog viena iš tabu apraiškų yra simbolinis kelio vaizdavimas. Tokiu būdu gydymo procesas ir jo dalyviai yra koduojami. Abiejuose tradicijose ne visos aprašytos kovos su ligomis priemonėmis išsivystė vienodai. Esminis šių tradicijų skirtumas yra tas, jog baltarusių tradicijoje užkalbėjimų pasaulis yra ryškiai hierarchiškas ir užkalbėtojas suranda ir perduoda visą atsakomybę už gydymą vyriausiam personažui, kuris yra atsakingas už ligos pasirodymą ir išnykimą. Lietuvių užkalbėtojas elgiasi priešingai. Jis mano esąs pakankamai pajėgus be tarpininkų susidurti su ligomis ar jų priežastimis. Šį esminį skirtumą galėjo sąlygoti vėlyvas krikščionybės įvedimas Lietuvoje.Reikšminiai žodžiai: Užkalbėjimas; Liga; Gydymas; Lietuvių; Baltarusių; Maginės priemonės; Incantation; Disease; Healing; Lithuanian; Belorussian; Magic means.

ENThe article is aimed at discussing Lithuanian and Byelorussian incantations as the means serving to prevent people from diseases. On the basis of the folklore texts the means of magic with regard to the fight against diseases are being revealed in the article. The conclusions are made that the Lithuanians and Byelorussians have almost the same perception as far as the fight against diseases is concerned in terms with the traditions of their incantations. The methods for the prevention of the diseases are of similar kind. First and foremost, these are the common methods of the verbai magic, i.e. identifications, comparisons, metamorphoses, taboos. The assumption is made that a symbolic representation of the route is one of the manifestations of the taboo by which the healing process itself and the representatives of the process are meant. It should be emphasized that not all of the means described have equally developed in both traditions - the essential differences might have occurred because of the late establishment of Christianity in Lithuania. [From the publication]