LTLietuvių tautosakos duomenimis, aplinkui apstu įvairių prognostinių ženklų. Analizuojant lietuvių pasakojamosios tautosakos tekstus, tikėjimus bei papročius, matyti, kad ypač plačiai tikėta įvairiais įvykiais, įspėjančiais apie mirties artėjimą. Mirtį pranašaujantys ženklai sieti su gyvenamuoju būstu bei mitiškai reikšmingomis jo dalimis (balkiu, langu, durimis ir pan.), namų apyvokos daiktais bei darbo įrankiais. Žmonės netrukdavo atkreipti dėmesį ir į neįprastą gyvūnų elgseną. Tokie nekasdieniai laukinių bei naminių paukščių ar gyvulių veiksmai taip pat laikyti pranašingais. Dalis jų interpretuoti kaip būsimos mirties ženklai. Straipsnyje, remiantis XIX a.–XX a. pirmos pusės lietuvių liaudies tikėjimais, pasakojamosios tautosakos tekstais bei atitinkamais papročiais ir gretinant juos su istorinių baltų religijos ir mitologijos šaltinių informacija bei archeologiniais duomenimis, siekiama plačiau aptarti tuos paukščius bei gyvulius, kurie dažniausiai pranašauja mirties artėjimą. Tai varna, pelėda, gegutė, višta, arklys, katė ir šuo. Galima konstatuoti, kad daugelyje vėlyvosios lietuvių tautosakos kūrinių netiesiogiai atsispindi archajiški baltiškos pasaulėžiūros elementai, o kartais senųjų šaltinių liudijimų ir naujesnių tikėjimų turinys yra stebėtinai panašus. Jau nuo XI a. istoriniuose šaltiniuose fiksuojamas baltų polinkis buriant spėti ateities įvykius, XIX–XX a. tradicinėje kultūroje dažnai realizuojamas tik kaip pasyvus pranašingų ženklų stebėjimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvūnai; Tikėjimas; Mirtis (filosofija); Baltai.
ENAccording to Lithuanian folk tradition, we are surrounded by various prophetic signs. Lithuanian oral folklore, religion and customs, give ample evidence of belief in various events that are prophetic about approaching death. Symbols forewarning about death are seen in details of the home that have mystical significance (beams, windows, doors, etc.), in household utensils and work tools. People were quick to notice unusual behaviour in animals; this was held to be prophetic, sometimes a harbinger of death. This article uses Lithuanian folk beliefs of the nineteenth century and the first half of the twentieth century, also oral tradition and customs, together with data about Baltic religion and mythology from historical information sources such as archaeology, as a basis for discussing which animals were mostly seen as prophets of death. These were: crows, owls, cuckoos, chickens, horses, cats and dogs. It can be said that in many of the later Lithuanian folkloric compositions there are veiled reflections of archaic Baltic worldview elements, and sometimes the contents of the new beliefs is remarkably similar to the testimony of the old sources. As early as the 11th century, historical sources record Balts’ propensity to use necromancy to divine future events, and in 19–20th c. traditional culture, this is manifested as passive observation of prophetic symbols. [From the publication]