LTTiriant kultūrinio kraštovaizdžio formavimąsi pastebėta, kad tam tikros vietos dėl savo ekonominės, politinės, teisinės ar ideologinės reikšmės gerokai išsiskiria iš jas supančios per visą istoriją susiformavusios aplinkos. Tokios vietos vadinamos centrinėmis. Priešistoriniai piliakalniai vertinami kaip senovės centrinių vietų reliktai. XIV-XV a. galutinai išnykus piliakalniuose egzistavusiom medinėms pilims, centrinės vietos funkciją pamažu perima viduramžių dvarai. Tyrimai rodo, kad daugelis vietovių, kuriose stovėjo priešistorinės pilys, t. y. apgyvendintos vietos su daugiau ar mažiau ryškiais urbanizacijos požymiais, ir istoriniais laikais toliau liko centrine vieta. Nustatyta, kad daugumos dabartinės Lietuvos teritorijoje esančių mažų miestelių ištakos vienaip ar kitaip susijusios su viduramžių ir naujųjų laikų dvarais. Tyrimui pasirinktos penkios poros priešingose Švėtės upės pusėse išsidėsčiųsių tyrimo objektų, atliekančių centrinės vietos funkcijas - du piliakalniai, dvi pilys, du dvarai, dvi bažnyčios ir dvi teritorijos. Straipsnio tikslas - remiantis archeologine medžiaga ir rašytiniais šaltiniais nustatyti sąlygas, apimančias beveik 400 metų, kurios lėmė dviejų dvarų miestelių istorinę urbanistinę raidą, ištirti kaip dviejų centrinių vietų ir dviejų jėgų priešprieša lėmė vietos kultūrinio kraštovaizdžio formavimąsi.Reikšminiai žodžiai: Kultūrinis kraštovaizdis; Urbanistinė raida; Archeologiniai duomenys; Piliakalniai; Istoriniai šaltiniai; Senieji miesteliai; Dvarai; Viduramžiai; Cultural landscape; Urban development; Archaeological data; Hill-forts; Žagarė; Historical sources; Old boroughs; Miestelis; Manors; Middle Ages; Dvaras- XIII-XVI a.; Žagarė; Township; Urbant development; The 13th-16th centuries.
ENWhile studying the cultural landscape and urban development it is notable that there are places which due to their functions of economical, political, legal and ideological nature clearly distinguish themselves from the surrounding vicinity. In terms of cultural geography such places are called central. Numerous late prehistoric hillforts in Lithuania can be considered as still visible remnants of central places or main components of the power landscape in the past. With the end of wooden fortifications on the hillforts in the early 15th century many places of former castles continue throughout Middle Ages and post-medieval period as settlement sites with more and less expressed urban features. Manors were a medieval phenomenon, which in the 14th and 15th centuries appeared firstly in central and some decades later in peripheral areas of medieval Lithuanian state. Generally it is considered that soil quality and human resources were most important when choosing to establish a new manor. Manor, church and market place were primary components for manor-boroughs to appear. It is stated that the origin of 72% of so called small towns, located in the territory of present Lithuania, in one or another way are connected with medieval and postmedieval manors. Urban development of two manor-boroughs in Žagarė locality in North Lithuania is chosen as research object in the article Five pairs of indications which may be used to describe a central place: two hillforts, two castles, two manors, two churches and two territories situated on opposite banks of the river are taken for analysis and comparison. Comparison results are given using the theoretical concept of resistance and power. The principle aim of the study is to present the origin and urban development of two manor-boroughs in the context of the medieval changes which took place in this part of East Baltic in the 13th-16th centuries.Demonstration of how two central places and two powers standing in front of each other were manifested in cultural landscape is another purpose of the present research. The river Švėtė is dividing study into two parts. To prove that long continuity of river boundary was the main axis, along which the local urbanised landscape was formed, is the third aim of this article.