Об одном необычном литовском платежном слитке

• Apie neįprastą lietuvišką sidabro lydinį
• About an unusual Lithuanian silver bar

LTLietuvos nacionaliniame muziejuje (LNM) saugomas neįprastas lietuviškas (dar vadinamas pusapvalės lazdelės formos, taip pat - Vakarų Rusijos bei "izroj") sidabro. Jis išsiskiria tuo, kad yra suvirintas iš dviejų dalių. Į LNM lydinys pateko su Lietuvių mokslo numizmatikos kolekcija, priklausė kolekcininko Konstantino Stasio (1880-1942) rinkiniui ir kildinamas iš Vilniaus lobio (Rybiškės, XIV a. pabaiga/1930 m.). [...] Trumpai aptariant galimas įkartų lietuviškuose lydiniuose funkcijas, labiausiai tikėtinos trys hipotezės: 1) kai kuriuose lietuviškuose lydiniuose yra simbolinės įkartos, suteikiančios jiems tradicinę prekinę kaltinių juostinių sidabro lydinių, naudotų lietuviškų lydinių paplitimo teritorijoje, išvaizdą, 2) pirminė įkartų paskirtis - lydinio branduolio demonstravimas perduodant išlietus lydinius užsakovui, siekiant parodyti jo autentiškumą. Tai tapo tradicija, kaip ir lietuviškų lydinių galų lengvas pakalimas - suplojimas, 3) įkartos - laikinas nuosavybės ženklas, naudotas skirtingiems metalo partijų lydiniams, juos atiduodant skirtingiems savininkams, palikusiems metalą vienu metu, žymėti. Suvirinus dvi lydinio dalis, radosi lydinys su įprastomis įkartomis, bet be suplotų galų, o jo dydis ir masė atitiko normalaus lydinio dydį ir masę. Jei prielaida apie lydinio autentiškumą yra teisinga, galima teigti, kad prekinei piniginei rinkai buvo reikalingas būtent tokios standartinės išvaizdos lydinys, t. y. lydiniai apyvartoje cirkuliavo ne pagal svorį, o pagal skaičių. Būtent tokia išvada buvo padaryta, remiantis lietuviškų sidabro lydinių (izroj) paminėjimu Rygos ratmanų laiške Vitebsko kunigaikščiui Michailui Konstantinovičiui 1298 m. - XIII a. pabaigoje-XIV a. pradžioje lydiniai cirkuliavo pagal skaičių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviškas sidabro lydinys; įkarta; Lithuanian Silver Bar; Neneįprastas; Sidabras; Lidinys; Unusual; Silver; Bar; Sidabro lydinys; įkartos; Lobis.

ENAt the National Museum of Lithuania, there is an unusual Lithuanian silver bar (also called half-rounded stick forms and Western Russian and "izroj") (inventory number MA 3550). It is distinctive in that it is welded out of two parts. It came to the Museum as part of the numismatics collection of the Lithuanian Scientific Society, which operated in Vilnius from 1907 to 1940. It belonged to the collection of Konstantinas Stasys (1880- 1942) and it can be traced back to the Vilnius hoard (Rybiškės, end of the 14th century/1930). The bar's mass is 107.1 grams, its length is 126.5 mm, its width is 11 mm, and its height is 11 mm. In the bar, there arc three cuts, the depths of which range from 6 to 7,5 mm. For making these cuts, a chisel - type tool was used; the working angle of which was 65-70°. Briefly discussing the possible functions of the cuts into Lithuanian bars, the most likely arc the following three hypotheses: 1) in some Lithuanian bars, there are symbolic cuts, giving the bars a traditional attractive appearance of cut ribboned silver bars, used in the territory in which Lithuanian bars had spread; 2) the initial purpose of the cuts was to demonstrate the core of the bar when handing over the poured bar to the customer, seeking to show their authenticity. With the passage of time, it became a tradition, just like the mild pounding and flattening of the ends of Lithuanian bars.3) the cuts were a temporary marker of ownership, used to mark the bars of different metal shipments, used when giving the bars back to owners who had left the metal at the same time. Welding together the two parts of the bar, a bar with usual cuts was made, but without flattened ends, and its size and mass matched the size and mass of a normal bar. Assuming that the bar is authentic, it would follow that the market for goods and money needed precisely a bar of such standardized appearance, that is, the bars circulated not according to weight, but according to their number. Precisely such a conclusion was made about the circulation of bars according to their number at the end of the 13th century and the begin- ning of the 14th century, supported by the mention of Lithuanian silver bars (izroj) in a letter of the Ratman of Riga to the Duke of Vitebsk, Michail Konstantinovich, in 1298. [From the publication]