Reminių lietuvių kalbos pagrindinių sakinio dalių perteikimas norvegų kalboje

LTStraipsnyje siekiama susisteminti ir apibendrinti pagrindinių lietuvių kalbos sakinio dalių - reminio veiksnio ir tarinio - perteikimą norvegų kalboje. Remiamasi R. Granausko apysakos "Gyvenimas po klevu" vertimu į norvegų kalbą. Perteikiant lietuvių kalbos reminį veiksnį norvegų kalboje vartojamas pasyvas, įvairios sintaksinės konstrukcijos, keičiamos sakinio dalys arba jų raiška, pertvarkoma sakinio sintaksė, keičiama sakinio dalių semantika, įvedama papildomų sakinio elementų, padedančių vertime išlaikyti tokią pačią informacinę struktūrą kaip ir originale. Perteikiant lietuvių kalbos reminį tarinį norvegų kalboje gali būti pertvarkoma sakinio sintaksė, keičiama sakinio dalių semantika, nominalizuojama veiksmažodžiu išreikšta sakinio dalis, keičiamos sakinio dalys ar jų raiška, įvedama papildomų temos elementų. Abiejose kalbose remai reikšti panašiai vartojamos leksinės priemonės, kartais skiriasi neiginio raiška. Medžiaga rodo, kad abiejose kalbose galioja galinės remos principas, bet dažna ir inversija. Tai, matyt, lemia tyrimo medžiaga - grožinis tekstas ir juo perteikiamos gyvosios šnekamosios kalbos stilizacija. Verčiant tekstą į norvegų kalbą ne visada išnaudojamos gramatinės ir leksinės aktualiosios skaidos raiškos galimybės ir informacinė struktūra kartais perteikiama netiksliai. Vertimų aktualiosios skaidos klaidos rodo, kad šį gramatinį reiškinį vertėjai išmano nepakankamai, taigi į jo svarbą reikėtų kreipti daugiau dėmesio, nes nepavykus aktualiosios skaidos perteikti pagal autoriaus intenciją, gali būti iškraipoma sakiniu perduodama informacija.Reikšminiai žodžiai: Aktualioji sakinio skaida; Tema; Rema; žodžių tvarka; Reminės sakinio dalys; Leksinės priemonės; Galinė rema; Inversija.

ENThe article systematizes and summarizes the conveyance of the main parts of the sentence of the Lithuanian language, i. e. the rheme subject and predicate in Norwegian. The translation of R. Granauskas’s novella "Gyvenimas po Klevu" into Norwegian is referred to. When conveying the Lithuanian subject in Norwegian the passive and different syntactic structures are used, sentence parts or their expression are changed, the sentence syntax is rearranged, the sentence part semantics are changed, additional sentence elements, helping to retain the same information structure in translation are introduced. When conveying the Lithuanian rheme predicate in Norwegian the sentence syntax is rearranged, the sentence part semantics are changed, the sentence part, expressed by the verb, is nominalized, the sentence parts and their expressions are changed and additional subject elements are introduced. The lexical rheme expressing means are used similarly in both languages but the negation expression is sometimes different. The materials show that in both languages the end rheme principle is used however inversion is also frequent, which is most likely determined by the material of the study, i. e. a text of fiction and the stylization of the live spoken language, conveyed by the text. When translating the text into Norwegian the grammatical and lexical relevant dissemination expression possibilities are not always retained and the information structure is sometimes inaccurately conveyed. The errors of the relevant dissemination of translations show that translators do not have sufficient knowledge of the said grammatical phenomenon therefore more attention should be dedicated to its importance, since, in case of a failure to convey the relevant dissemination according to the author’s intention, the information, conveyed by the sentence can be misrepresented.