Didžiosios lankinės lenkta kojele segės Vakarų Lietuvos kapinynuose

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Rusų kalba / Russian

LTŠią segių grupę pastaruoju metu išskyrė W. Nowakowskis, tyrinėjęs romėniškojo periodo medžiagą Sembos pusiasalyje, ir jas susiejo su Dollkeim-Kovrovo kultūros III fazės pabaiga, t.y. C2 periodu (III a. II pusė) (Nowakowski, 1996, p. 58, lent. 105:4,107). Nors ir skirdamas didžiąsias lankines seges vietinėms Sembos formoms, W. Nowakowskis jas laiko taikytinu chrono loginiu indikatoriumi ir Vakarų Lietuvos bei Nemuno žemupio kapinynų srityse, kuriose šios segės dažnai randamos kartu su storagalėmis apyrankėmis (Nowa kowski, 1996, p. 83-87). Koreliavęs Aukštakiemio kapinyno radinių kompleksus, šis autorius praplėtė didžiųjų lankinių segių chronologiją, rašydamas, jog tai būdingas Dollkeim-Kovrovo kultūros IV-os fazės, t. y. C2-C3 (250-350 m.), radinys. Didžiosios lankines segės lenkta kojele Aukštakiemio kapinyno II fazei atstovauja kartu su lankinėmis platėjančia kojele segėmis, storagalėmis apyrankėmis, o fazės pabaigoje su lankinėmis segėmis lieta užkaba bei antkaklėmis lygiu lankeliu su kabliuku ir kilpele galuose (mit Hakenen den) (Nowakowski, 1999, p. 111-112).Visos Lietuvos teritorijos mastu pastebima, jog IV ir V a. paribyje lankines segės didėja, atsiranda sudėtingesnių detalių - profiliuoti įvijos lankeliai, įvairesnės formos įvijos buoželės. Vyrauja nuomonė, jog Lietuvoje įvairios lankinių segių lenkta kojele atmainos buvo gaminamos gerokai ilgiau - iki VII-VIII a., tuo tarpu Vidurio Europoje tokios segės iš mados išėjo V amžiuje (Tautavičius, 1996, p. 190-191). Baitų kapinyno kape Nr. 4 surasta didžioji lankinė lenkta kojele segė (Banytė, 1992, p. 70-73; 1995, p. 7- 8), gausus šio pogrupio segių skaičius Reketės kapinyno medžiagoje (Navickaitė-Kuncienė, 1968, p. 161-183) bei pastaruoju metu publikuoti Žvilių kapinyno tyrinėjimai (Vaitkunskienė, 1999) paskatino dar kartą patyrinėti kai kuriuos kapų kompleksus Vakarų Lietuvos kapinynų medžiagoje.

ENThis article seeks to clarify the dating of the so-called "large crossbow fibulae with a bent foot" (the term used by W. Nowakowski) and bracelets with widening tips. Decorative material from Western Lithuanian stone circle graves was examined which is typical of such fibu lae and bracelets. Most examples are found among finds from the Reketė (Kretinga district) and Žviliai (Šilalė district) grave sites. The Reketė material was published in 1968 and dated to the fifth-seventh centuries A.D. However L. Vaitkunskienė dates similar finds excavated at Žviliai to the fourth century A.D., basing her chronol ogy on the site's horizontal stratigraphy. The tradition of attributing a later fifth-sixth-century date to sets of decorations that include broad-tipped bracelets is most commonly copied from N. Abcrg's study of 1919. Unfor tunately, Äberg began dating the bracelet with thickened terminals type from later examples, namely the heavy gold bracelets found in the Prankish King Childerich's tomb. However, round-cross-section bracelets with thick ened terminals were common in the northern and east ern regions of the European Barbaricum by the third fourth centuries A.D. (Fig. 1). The appearance of the first broad-tipped bracelets on present Lithuanian terri tory should be linked with the turn of the C2 and C3 periods (Fig. 2). The present author's basis for proposing such a chronology is not based solely on careful attri bution of central Europan and Scandinavian chronology to the Baltic area. It is based on several factors: com parison and correlation of finds from west Lithuanian grave sites and decorative items found in west Lithuanian sites on the same cultural layer together with large crosbow fibulae with a bent foot and bracelets with thick ened terminals. The form of these decorative items mat ches those of late Roman Germanic prototypes (Fig. 3).