Vertybių dekonstrukcija žalios spalvos fone : polemika dėl Mariaus Ivaškevičiaus romano "Žali"
LTStraipsnyje autorius siekia išsiaiškinti, dėl ko kilo rašytojo ir visuomenės atstovų ginčas; ar Mariaus Ivaškevičiaus romanas Žali buvo suprastas būtent taip, kaip to siekė kūrėjas. Rašytojo pasaulėžiūrą lėmė postmodernizmo ideologija, vengianti nustatyti savo santykį su tradicinėmis vertybėmis ar jas neigianti. Rašytojo pastangos atnaujinti požiūrį į istoriją atrodo neįgyvendintos, nes atsisakius „herojiško“ požiūrio į istoriją nebuvo pasirinkta lygiavertė alternatyva. Autentiški istorijos dalyviai be įtikinamesnės argumentacijos įtraukti į begalinės rekonstrukcijos procesą. Literatūros, kitaip nei istorijos mokslo, idealas nėra absoliutus objektyvumas, ji siekia įtaigumo. Postmoderni idėjų rekonstrukcija atsisako ką nors teigti ar įtikinėti, todėl susilaukia dalies skaitytojų nepasitenkinim. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Faktas ir fikcija; Idėjų ir vertybių dekonstrukcija; Skirtumų žaismas ir prasmės klausimas; Rašytojo ir skaitytojo santykis; "Euroromano" sąvoka; Authenticity and fiction; Tendentious discourse; Deconstruction of values and ideas.
ENThis article seeks to clarify the reasons for public controversy over Marius Ivaškevičius’ novel, which the public may have interpreted differently from how the author had hoped. Marius Ivaškevičius’ worldview was formed by the post-modernist ideology, which is inclined to avoid stating its relationship to traditional values, or to reject them outright. The author’s efforts to take a new look at history appear unfulfilled, because by renouncing the “heroic” view of history, no worthwhile alternative was found. Authentic participants in history are without convincing reasoning drawn into an endless deconstruction process. The apotheosis of literature, as of historical science, is not absolute objectivity; some predication is sought. Post-modernist deconstructionism declines to affirm or convince, therefore it leaves a certain proportion of the readers dissatisfied.
