Vilnius ir jo apylinkės lietuvių etnografinėje tipologijoje

LTStraipsnyje nagrinėjama, kuriai Lietuvos etnografinei sričiai (etnografiniam regionui) priskirtinas Vilnius ir jį supančios artimiausios teritorijos, turint galvoje etnologų aprobuotą, visuomenėje priimtą ir nusistovėjusį Lietuvos suskirstymą į keturias etnografines sritis (regionus): Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją. Klausimas "Kuriems iš jų aš priklausau?" tapo aktualus ne tik žemaičiams, bet ir kitų etnografinių regionų bei didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams, ypač regionų paribių gyventojams. Susidomėjimas regioninio identiteto tema plačiuosiuose visuomenės sluoksniuose yra aplenkęs tyrinėtojus, kurie turėtų duoti aiškesnį atsakymą į daugelį regioninės temos kontroversijų. Straipsnyje daroma išvada: Vilnius ir jo apylinkės yra dviejų etnografinių Lietuvos regionų - Aukštaitijos ir Dzūkijos - sandūroje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Aukštaitija; Dzūkija; Etnografinis regionas; Tradicinė kultūra; Vilnius; Aukštaitija; Dzūkija; Ethnographic region; Folk culture.

ENIn the article the author analyses to which of the four Lithuanian ethnographic regions the Vilnius agglomeration and the surrounding vicinity can be assigned. There is no unanimous opinion in Lithuania on this question although interest in the boundaries of the regions has increased in society. Even in scientific linguistic and ethnographic literature, Vilnius is handled in two different ways: some assign this city to Aukštaitija, which is located to the north of Vilnius, while others to Dzūkija, which is located to the south of it. The difference in opinions arises due to the different criteria possible for the classification. The article attempts to explain the question by summarising the arguments of the linguists, ethnologists, historians, and geographers. The author comes to the conclusion that there are no grounds to extend ethnographic Dzūkija from Poland to Ignalina. After analysing a great deal of ethnographic and linguistic information and by taking into consideration the population's regional consciousness, it is revealed that Vilnius falls to the Aukštaitija ethnographic region but its southern suburbs can also be assigned to the Dzūkija ethnographic region. Nevertheless, while taking into consideration the fact that a mixed transitional zone, where we see a combination of ethnographic phenomena, has formed on the periphery of the aforementioned two regions, the author thinks that it is truer to uphold the opinion that Vilnius, the capital of Lithuania, is on the divide between the Aukštaitija and Dzūkija ethnographic regions. When a resolve eventually arises in Lithuania to establish regions within the boundaries of the ethnographic areas, the possibility of the city of Vilnius being declared a separate region would become irrejectable. [From the publication]

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History