Ramaškonių šnektos priebalsinio kamieno daiktavardžio kaityba

LTStraipsnyje aprašomi pagrindiniai periferinės Ramaškonių (Baltarusija, Varanavo r.) lietuvių šnektos kitimo bei nykimo veiksniai. Pietų aukštaičiams priklausanti šnekta maždaug prieš 80 metų prarado lygiavertės bendravimo priemonės pozicijas, yra nuolat veikiama ir gožiama slavų (baltarusių, lenkų, rusų) kalbų. Krašte beveik visose gyvenimo srityse bendraujama vietine baltarusių šnekta, tvirtesnė lietuvių kalbos tradicija dar laikosi šeimos aplinkoje. Tiriamų Ramaškonių arealo kalbų duomenų analizė patvirtino lietuvišką substratinį aprašomų teritorijų dabartinių šnektų pamatą. Ramaškonių lietuvių šnekta tebėra išlaikiusi pagrindinius savo kalbinės sistemos bruožus: fonetikos, morfologijos, leksikos ir kt. Tai puikiai atspindi seniausios kartos lietuvių šnektos įrašai. Sąlygiškai jaunesniosios kartos kalboje aptinkama vis daugiau naujovių, jaučiamas nuolatinis svyravimas, kurią formą pasirinkti. Priebalsinis daiktavardžių kamienas šnektoje apiręs, pakitęs ir sumišęs su stipriaisiais balsiniais kamienais panašiai kaip kitose lietuvių tarmėse, įvairiose indoeuropiečių kalbose. Analizuotos ir lygintos iš dviejų pateikėjų kartų sudarytos paradigmos parodė aktyvios dvikalbystės poveikį: suartėjo dviejų pagrindinių krašto kalbų artikuliacinė bazė (jaunesniosios kartos kalboje beveik visose pozicijose nuosekliai vienbalsinami ie, uo), veikia kalbos paprastinimo tendencija, tiriamo kamieno daiktavardžiai turi daug gretutinių formų, vns. bei dgs. naudininkas, dgs. iliatyvas (vidaus einamasis vietininkas) vartojami prielinksniškai. Bendrinė kalba labiau paveikusi vyresniąją kartą.Reikšminiai žodžiai: Ramaškonių šnekta; Priebalsinio kamieno daiktavardžių kaityba; Sociokultūrinė aplinka.

ENThe article deals with the principal factors contributing to the process of change and decline of the peripheral Lithuanian dialect of Ramaškonys (Voronovo District, Belorussia). It is a South Lithuanian dialect strongly affected by the influence of the neighbouring Slavonic languages. The socially predominant language is now a Belorussian dialect which developed on a Lithuanian substratum. The basic phonetic, morphological and lexical features of the Lithuanian dialect have remained unaffected in the speech of the older generations, but that of the younger generations shows a considerable degree of instability. In the article, the development of consonantal stems is presented as an illustration of ongoing processes. The inflectional paradigms of two generations are compared. Shifts in the articulatory base and simplification tendencies are among the factors contributing to change. There are many variant forms, and some case forms have been replaced by prepositional phrases. The influence of the standard language is noticeable in the language of the older generations. [From the publication]