Lietuviškų medinių kryžių paukščiai : reikšmės interpretacijos

• Liaudies kultūra. 2006, Nr. 5, p. 22-36
• Liaudies kultūra. 2006, Nr. 6, p. 23-35

LTStraipsnyje analizuojamas XIX a. pab.–XX a. pr. medinių kryžių dekoro motyvas – paukščiai, norima ištirti medinių kryžių dekore sutinkamas paukščių formas funkcijų ir semantikos aspektais. Medinių kryžių dekore paukščių motyvai nėra dažni, tačiau komponavimo požiūriu pasižymi didele įvairove. Aukštaitijoje vyrauja stilizuotos, apibendrintos formos. Lengvai „perskaitomi“ Žemaitijos kryžiuose esantys krikščioniškajai ikonografijai priklausantys sparnuočiai – balandis, gaidys ir pelikanas, tačiau gaidžio komponavimo principai dviejų–trijų kryžmų kryžiuose gali būti lokaliniai. Stilizacija apsunkina tikslios paukščių reikšmės nustatymą, tačiau remiantis paminklų funkcija, paukščių komponavimo principais bei folklore užfiksuotais kaimo žmonių pasaulėžiūros bruožais, galima teigti, kad paminkliniai paukščiai priklauso dangaus (Dievo) sferai, todėl jų vaizdavimas „aukštai“ ir derinimas su augalais atitinka archetipinę Pasaulio/Gyvybės medžio struktūrą. Pridera čia ir paminklo kaip sakralinio centro žymens funkcija, tiesiogiai susijusi su paukščių kaip tarpininkų tarp dangaus ir žemės bei dieviškųjų globėjų vaidmenimis. Hipotetiškai galima spėti, kad: 1) pomirtinio būvio sampratos kontekste kryžių paukščiai gali būti laikomi mirusiojo sielos, turinčios išbūti žemiškoje skaistykloje paukščio pavidalu, atvaizdais, primenančiais gyviesiems velionį; 2) tam tikrų medžių rūšių folklorinė semantika įgalina spėti, kad konkretūs paukščiai – gegutė/lakštingala ir balandis/sakalas – galėjo būti vaizduojami kryžių kompozicijose kaip moterų (merginų) ir vyrų (vaikinų) sielų įvaizdžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mediniai kryžiai; Paukščio motyvas; Liaudies dailė; ženklai; Simboliai; Krikščioniški simboliai; Wooden Crosses; Birds' motif; Folk art; Signs; Symbols; Christian symbols; Mediniai lietuvių kryžiai; Puošyba; Pelikano simbolis; Lithuanian wooden crosses; Birds motif; Pelicans symbol; Decoration.

ENIn the second part of the article Jolanta Zabulytë analyses real (dove, cuckoo) and stylised birds' motifs in wooden cross decorations. Stylisation complicates the identification of the bird type. Nevertheless, the image of the bird is associated with and therefore belongs in Heaven, in the realm of the God of the sky. Thus, birds are represented "high up" on the cross and their representations are combined with vegetal ornaments. This representation is reminiscent of the structure of the Tree of the World or the Tree of Life present in the folk art of numerous countries at different times, including Lithuanian folk art. One of the functions of wooden crosses (as well as other similar monuments) is to signify the sacred centre of the world, which is also the symbolic function of the Tree of Life. In this case, birds symbolise God's messengers and mediators between heaven and earth. Considering the belief that after death some souls might assume the appearance of a bird, hypothetically cross birds might be seen as the analogues of souls that have to repent in the earthly purgatory of the body of a bird. Cross birds can also be interpreted as signs inviting birds/souls to perch and as the guardians of the living dead. Some folklore research data suggests that representations of some bird types on crosses, such as cuckoos, nightingales, and doves might have symbolised female souls whereas a hawk a male soul. [From the publication]