LTStraipsnyje konstatuojamas Lietuvos gyventojų istorinės sąmonės nepakankamas ištirtumas. Ypač stokojama duomenų ne apie tautos, o apie žmogaus ir žmonijos praeities pažinimą ir suvokimą. Panašiai yra su istorinės sąmonės ir religinių pažiūrų bei religijos išpažinimo sąsajomis. Tad intelektinėje produkcijoje istorinės sąmonės pažinimo klausimas apeinamas. Remiantis negausiais sociologiniais šaltiniais, pedagoginio darbo metu pastebėtais reiškiniais, taip pat kasdieniniais stereotipais, teigiama, jog Lietuvos žmonių istorinė sąmonė – ne tiek konkrečios praeities žinojimas, kiek darvinistinės-marksistinės pasaulėžiūros vektorių ir šimtmečių ar dar ilgesnio laiko koordinačių sistemoje susidaręs visuotinės istorijos ir Lietuvos istorijos įvaizdžių, mitų ir faktų kratinys arba nenuosekliai išdėstytas tokių duomenų pasjansas. Dievui, Šventajai istorijai, Bažnyčios istorijai čia vietos nėra arba ji marginalinė. Mokyklinių ir universitetinių disciplinų teikiami duomenys nesudaro prielaidų integruotam žmogaus ir jo praeities suvokimui, kas yra tikybos mokymo ir teologijos dėstymo problema. Todėl religinės pakraipos dalykų uždavinys – naujai pažvelgti į kylančius sunkumus, formuluoti jų įveikimo būdus. Bažnyčios istorijos uždavinys – formuoti krikščionio istorinę sąmonę, tad ne tik supažindinti su Bažnyčios praeitimi, bet ir krikščioniškai aiškinti visą istoriją, oponuojant pasaulietiniams praeities aiškinimo modeliams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčios istorija; Dėstymas; Istorinė sąmonė; Šiuolaikinė istorija; Church history; Contemporary historical; Historical consciousness; Teaching.
ENThe article states that the historical consciousness of the inhabitants of Lithuania has not been studied sufficiently. There is an particular shortage of data not about the recognition and understanding of the nation, but of man and mankind’s past. There is a similar situation with the connections of historical consciousness and religious attitudes as well as the expression of religion. Thus, in intellectual production the question of recognizing historical consciousness is avoided. Relying on the scant sociological sources, observations noted during pedagogical work, as well as everyday stereotypes, it is stated that the historical consciousness of the people of Lithuania is not so much the concrete knowledge of the past as a hotch potch of images, myths, and facts of universal and Lithuania’s history formed from the vectors of Darwinian-Marxist world view and the coordinate systems formed for centuries or an even longer period as a non consistent display of fortune-telling cards based on such data. There is no place for God, Holy History, the History of the Church or it is marginal. The data distributed in school and university disciplines do not provide the assumptions needed for the understanding of integrated man and his past, which is a problem for teaching religion or theology. Therefore, the task for matters of religious attitude is to look anew at the arising difficulties, to formulate methods for defeating them. The task for Church history is to form a Christian historical consciousness. Thus, not only to acquaint one with the past of the Church, but to explain all history in a Christian manner, in opposition to the worldly models of explaining the past. [From the publication]