Paauglio asmenybės tapatumo, savigarbos ir subjektyvios gerovės išgyvenimo ryšys

LTŠio darbo tikslas – nustatyti vidurinių ir jaunimo mokyklų 17–18 metų paauglių tapatumo būsenų, savęs vertinimo ir subjektyvios gerovės išgyvenimo ryšį. Tyrime dalyvavo 178 paaugliai, iš jų 105 mokėsi vidurinėse mokyklose (40 vaikinų ir 65 merginos) ir 73 – jaunimo mokyklose (48 vaikinai ir 25 merginos). Tyrimui buvo panaudota L. Benniono ir G. Adamso ego tapatumo matavimo metodika EOMEIS–2, parengta pagal J. Marcia pasiūlytą tapatumo būsenos modelį (Vaičiulienė, 2001). Savęs vertinimas buvo matuojamas pagal lietuviškąjį Rozenbergo savęs vertinimo skalės (RSE: Rosenberg's Self-Esteem scale, Rosenberg, 1965) variantą. Subjektyvus gerovės išgyvenimas buvo matuojamas Pasitenkinimo gyvenimu skale (Satisfaction With Life Scale), kurią 1993 m. sukūrė Pavotas ir Dieneris (Diener, 2002). Tyrimo rezultatai parodė, kad vidurinių mokyklų paaugliams būdingos brandesnės tapatumo būsenos tiek tarpasmeninių santykių, tiek ideologinėje srityje negu jaunimo mokyklų paaugliams. Nustatytas ryšys tarp paauglių tarpasmeninių santykių srities tapatumo būsenų ir subjektyvios gerovės išgyvenimo bei savigarbos. Tarpasmeninių santykių srityje realizuoto tapatumo būsenos paauglių yra stipresnis subjektyvus gerovės išgyvenimas negu difuzijos būsenos paauglių. Tarpasmeninių santykių srityje difuzijos būsenos paauglių savigarba yra silpnesnė negu išankstinio sprendimo būsenos paauglių. Taip pat tarpasmeninių santykių srityje difuzijos būsenos paauglių savigarba yra silpnesnė negu moratoriumo būsenos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenybės tapatumas; Gerovės išgyvenimas; Paaugliai; Savigarba; Subjektyvi gerovė; Tapatumas; Adolescents; Identity; Personality identity; Self-esteem; Subjective well-being.

ENThe article analyzes the relations among identity status, self-esteem, and subjective well-being. The subjects were 17817–18 year old adolescents: 105 from secondary schools [40 boys and 65 girls] and 73 from Youth schools [48 boys and 25 girls]. The ego identity measurement methodology EOMEIS–2 (Objective Measure of Ego Identity Status, the extended version) of L.Bennion and G.Adams were used with the Identity Status model proposed by J. Marcia (Vaičiulienė, 2001). Self-esteem was measured using the Lithuanian M.Rosenberg self-esteem scale (RSE: Rosenberg's Self-Esteem scale, Rosenberg 1965) version. The subjective experience of well-being was measured using the Satisfaction with Life Scale created in 1993 by Pavot and E. Diener. Secondary school adolescents showed a more mature identity status than their counterparts from youth schools in both interpersonal relations and the ideological sphere. The results showed a link between youths' identity status in the interpersonal relationship sphere and their subjective well-being and self-esteem. Youths who had achieved an identity status in the sphere of interpersonal relations had a higher experience of subjective well-being than youths remaining in the status of diffusion. The self-esteem of youths who were in the diffusion status in the sphere of interpersonal relations was lower than that of youths in the preliminary decision status. Their self-esteem was also lower than those who had reached the state of moratorium. No link was found between identity status in the ideological sphere and subjective well-being and identity status in the ideological sphere and self-esteem. [From the publication]