Dvasingumo ugdymas - prioritetinė šių laikų ugdymo kryptis
LTDvasingumas – tai ypatingas asmens santykis su pasauliu, grindžiamas aukščiausiomis dvasinėmis vertybėmis. Šis straipsnis skirtas vyresniųjų moksleivių dvasingumo raidos tyrimui. Svarbiausias tyrimo tikslas – atskleisti moksleivių dvasingumo raidos tendencijas ir jas lemiančius veiksnius. Šiam tikslui pasiekti atliktas tyrimas, siekiantis išsiaiškinti vyresniųjų moksleivių santykius su kitais žmonėmis, gamta, antgamtiniu pasauliu, kultūrine aplinka ir dvasinėmis vertybėmis; apibūdinti dvasinių vertybių internalizacijos ypatumus lemiančius moksleivių dvasingumo raidą. Tyrimas atliktas pasitelkus kompleksinę tyrimo metodiką, kuri atskleidė X–XI klasių mokinių santykius su: 1) tėvais, draugais, mokytojais ir savimi; 2) tauta, valstybe ir Bažnyčia; 3) su gamta ir Dievu. Tyrimas parodė, kad harmoningų santykių su pasauliu, per kuriuos skleidžiasi asmens dvasingumas, ugdymas turi tapti prioritetine auklėjimo kryptimi. Vyresniame mokykliniame amžiuje tiek santykiai su kitais žmonėmis ir savimi, tiek su socialinėmis bendruomenėmis, su gamtiniu ir antgamtiniu pasauliu stokoja darnos bei harmonijos. Be to, ne mažiau svarbu puoselėti teigiamą jaunuolių santykį su kultūra, ypač su tais jos komponentais, kurie sudaro dvasinės kultūros branduolį, iš esmės nulemiantį ir žmonių ryšių, taip pat santykių su gamta ir Dievu kokybę. Kaip parodė tyrimai, dvasinės kultūros vertybių pažinimas, įprasminimas, išgyvenimas ir praktinis vartojimas tebėra aktuali problema. Vyresnieji moksleiviai stokoja inkultūrizacijos nuovokos, savo ruožtu kliudančios pasireikšti jų dvasinei pilnatvei.Reikšminiai žodžiai: Bendrasis ugdymas; Dvasingumas; Dvasingumo ugdymas; Udgymas; Vyresnieji mokiniai; Education; General education; Senior schoolchildren; Spirituality; Spirituality education.
ENThe article emphasizes the importance and complexity of research in spirituality. It discloses the essence of spirituality and the main criteria for its assessment. While understanding spirituality as a person's special relationship with the environment, which may help him to grow up and to foster his spiritual potential, the article discloses some peculiarities of the relations of secondary school students with their close people (parents, friends, teachers), social communities (nation, state, church), nature, and the supernatural sphere. The research indicated that for many older students these relations are not harmonious. [From the publication]
- Altruizmo fenomenas: konceptualieji teiginiai ir jaunimo ugdymas / Saulius Lileikis. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 25, p. 136-166.
- Dvasios jaunatvė – kiekvieno kataliko siektinas tikslas: Stasio Šalkauskio "Jaunuomenės ir gyvosios dvasios" interpretacija / Ona Tijūnėlienė. Soter. 2003, 10 (38), p. 201-212.
- Tėvų požiūris į tikybos mokymą mokykloje / Aušrinė Zulumskytė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. 2005, t. 19, kn. 3, p. 1563-1570.
- Tikėjimo reikšmė suaugusio žmogaus ugdymui ir saviugdai.. Soter. 2004, 13 (41), p. 137-147.
