Sekmadieninio laiko valdymas XIX-XX a. I pusės katalikų katekizmuose

LTStraipsnyje tyrinėjamas katekizmuose apibrėžtas sakralaus laiko suvokimas ir moralinės elgesio taisyklės. Tyrime siekiama apibūdinti sekmadienio sampratą XIX–XX a. pirmosios pusės katalikų katekizmuose. Aptariama, kurios socialinės veiklos rūšys pageidautos, o kurios draustos. Tuo tikslu atliekama šaltinių turinio analizė ir aptariamos religinė, poilsinė, pramoginė, šviečiamoji, darbinė ir kitos socialinės veiklos sritys. Tyrimas rodo, kad katekizmuose šventos dienos samprata atskleidžiama aptariant Dekalogo ir Bažnyčios įsakymus. Nagrinėjamuose šaltiniuose pagrindinė laiką sakralizuojanti veikla yra religinė. Viešas religinių pareigų atlikimas yra būtinas, todėl tik negalint nuvykti į pamaldas bažnyčioje, toleruojama atitinkama religinė veikla namie. Su religine veikla artimai susijusi yra šviečiamoji veikla. Darbinė veikla siejama su naudos siekimu. Tai pagrindinė laiką desakralizuojanti socialinė veikla katekizmuose. Šventadieninis poilsis ir pramoginė veikla kartais pateikiami kaip prigimtinė būtinybė. Tačiau pramoginė veikla dažniausiai yra laiką desakralizuojanti. Žmogus, susakralindamas laiką, yra veikiamas ir istorinio meto. Pasak XIX a. katekizmų, visą arba didesnę sekmadienio dalį turinti apimti religinė veikla, o kai kuriuose vėlesniuose šaltiniuose sumažėja privalomos religinės veiklos sritis. Dalis šventadieninio laiko paskiriama kitoms socialinės veiklos sritims: poilsinei, pramoginei, šviečiamajai. Laiką desakralizuojanti veikla taip pat dažniau aptariama XIX a. katekizmuose.Reikšminiai žodžiai: Darbas; Katalikų katekizmai; Katekizmas; Laikas; Lietuva XIX a. ir pirmoje XX a. pusėje; Moralinės taisyklės; Papročiai; Sekmadienis; Valdymas; Šventadienis; Šventas; Catechism; Catholic catechisms; Holy; Holy day; Lithuania in the 19th and the first half of the 20th century; Management; Moral rules; Mores; Sunday; Time; Work.

ENThe paper explores the perception of sacral time defined in catechisms as well as moral rules. The study aims to describe the concept of Sunday in Catholic catechisms of the 19th c. – the first half of the 20th c. It discusses which types of social activities were desirable and which ones were prohibited. The paper is based on the content analysis of sources and discusses the religious, relaxation, entertainment, educational, work and other social activities. The study demonstrates that catechisms reveal the concept of the holy day through the discussion of the commandments of the Decalogue and the Church. According to the analysed sources, the main activities making the time sacred are religious ones. Public fulfilment of religious duties is obligatory; therefore, the corresponding religious activities at home are tolerated only when it is impossible to attend a church service. Educational activities are closely related to religious ones. Work is the activity related to profit making. Thus, this type of social activity mostly desacralizes time according to the catechisms. Relaxation and entertainment activities during the holy day are sometimes presented as a natural necessity. However, entertainment is an activity that most often does not make time sacred. When sacralising time, people are also affected by the historical period. According to the catechisms of the 19th c., religious activities have to encompass the whole Sunday or the major part of it. The field of obligatory religious activities is diminished in some later sources. Part of the holy day time is allotted to other social activities: relaxation, entertainment, education. The activities that do not make time sacred are also more frequently discussed in the catechisms of the 19th c.

• Teologija / Theology
• Etnologija / Ethnology