Šiuolaikiniai atlaidai Lietuvoje : religinis ir socialinis aspektas

LTLietuvos bažnyčiose atlaidų gavimo švenčių metu tradicija turi keleto šimtmečių istoriją. Nepaisant atlaidų funkcijų įvairovės, išsamaus atlaidų ir apskritai religinio bei socialinių aspekto santykio tyrinėjimo kol kas trūksta. Tai pasakytina tiek apie tradicinius, tiek apie šiuolaikinius atlaidus. Šio straipsnio tikslas remiantis etnosociologinio tyrimo duomenimis, išnagrinėti religines ir socialines šiuolaikinių, tai yra XX amžiaus paskutinio dešimtmečio, atlaidų funkcijas. Straipsnio medžiagos pagrindą sudaro tikinčiųjų skirtingo amžiaus kaimo ir miesto Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Tyrimo metu siekiama atskleisti: nustatyti, ką atlaidai reiškia ir kaip jie suvokiami įvairių žmonių grupių; kokie vykimo į atlaidus motyvai; atskleisti šiuolaikinių atlaidų sąsajas su tradiciniais ikisovietiniais, jų vietą visuomenės gyvenime. Tyrimo rezultatai parodė, jog religinės ir socialinės atlaidų funkcijos įvairioms tirtoms gyventojų grupėms nevienodai reikšmingos. Vyresnio amžiaus žmonėms reikšmingesnės religinės, o jaunesniems – socialinės atlaidų funkcijos, bet apskritai net ir akcentuojant socialinių funkcijų prioritetą, jų atsiradimo priežastys yra pats atlaidų kaip religinio gyvenimo fenomeno, buvimas. Hipotezės dėl socialinių funkcijų mažėjimo ir religinių išaugimo atlaiduose, nepasitvirtino. Religinis ir socialinis atlaidų aspektai šiuolaikiniuose Lietuvos atlaiduose nėra viena kitai prieštaraujančios jų dalys, bet vienas kitą papildantys atlaidų, kaip parapijos šventės, struktūriniai dėmenys.Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Atlaidai, tikintieji, socialinis fenomenas; Komunikatyvinės funkcijos; Religinės funkcijos; Socialinės funkcijos; Tradicijos; Communicative function; Feast day; Religious functions; Social functions; Tradition; Wake, faithful, social phenomenon.

ENThe tradition of wakes during holidays in Lithuanian churches lasts for several centuries already. Despite the variety of wakes functions, an exhaustive investigation of the wakes and the relationship between the religious and social aspects in general is so far missing. The same is true for both traditional and modern wakes. This paper aims at examining the religious and social functions of modern wakes of the last decade of the 20th century, basing on the data of the ethno-sociological research. The basis of the material of the paper consists of the data of the survey of the rural and urban Lithuanian congregation from different age groups. The research aims to establish the meaning of the wakes and their perception by different age groups; identify the motives of attending the wakes; reveal the connections of modern wakes with traditional pre-Soviet wakes as well as their place in social life. The findings showed that religious and social functions of wakes are differently significant to various researched groups of population. Religious wakes functions are more significant to elderly people, whereas social functions to younger people; however, even when highlighting the priority of social functions, the causes of their emergence are the existence of the wakes as the phenomenon of religious life. The hypothesis concerning the decrease in the social functions and the increase in the religious functions of the wakes was not confirmed. The religious and social aspects of the wakes in modern Lithuanian wakes do not contradict each other, but are rather complementary structural elements of the wakes as a parish feast.

• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology