Giminystė ir socialinis bei kultūrinis tapatumas dabartinėje Lietuvos visuomenėje

LTŠio straipsnio tikslas – pažvelgti į giminystės vietą ir prasmę dabartinėje Lietuvos visuomenėje, į jos svarbą žmonių tarpusavio santykiams, vidinio vientisumo palaikymą ir ryšį su žmogaus socialiniu bei kultūriniu tapatumu. Straipsnis parengtas remiantis tyrimais, atliktais 1997–1999 m. Alytaus, Ignalinos, Skuodo, Šiaulių, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus rajonuose. Tyrimų metu buvo apklausiami kaimų ir miestelių skirtingų lyčių, įvairaus amžiaus ir skirtingo išsilavinimo gyventojai. Apibendrinant tyrimo rezultatus išryškėjo, kad giminystė žmogui yra prasminga kaip pirminė prigimtinė aplinka jo socialiniam ir kultūriniam tapatumui formuotis. Ypač aktuali ir reikalinga ji tampa žmogaus esminių gyvenimo krizių momentais: per gimimą, santuoką ir mirtį. Dalyvaudami tose kritinėse situacijose giminės tarsi padeda jas išgyventi, sukuria socialinę aplinką, nepalieka žmogaus ar jo artimųjų vienų ir sudaro foną tuos momentus įprasminantiems ritualams. Kita vertus, giminių buvimas, jų kiekybinė apimtis, socialinė padėtis yra reikšmingi ženklai, apibūdinantys ir jos nario socialinės kultūros lygį. Pastaruoju metu Lietuvoje išskirtinis vaidmuo yra tekęs mirusiems giminaičiams. Kapų lankymas įvairiomis progomis, mirusiųjų atminimo minėjimai yra svarbus pretekstas ir priežastis susitikti su gyvaisiais. Viena, tai žmonės suvokia kaip giminės atminties saugojimą, perdavimą ar artumo atnaujinimą. Antra, taip palaikomas ir giminės kaip pirminio prigimtinio sociumo vidinis solidarumas.Reikšminiai žodžiai: Dabartis; Giminystė; Lietuva: visuomenė; Socialinis bei kultūrinis tapatumas; Socialinė aplinka; Tapatumas; Tarpusavio santykiai; Tradicijos; Identity; Kinship; Lithuania; Nowaday; Relations; Relationship; Social and cultural identity; Social surrounding; Society; Traditions.

ENThe paper deals with the role and meaning of kinship in contemporary Lithuanian society, its significance for interaction between people, maintenance of internal integrity and relationship with a person’s social and cultural identity. The paper is based on studies carried out in 1997–1999 in Alytus, Ignalina, Skuodas, Šiauliai, Švenčionys, Trakai, Utena, Varėna, and Vilnius districts. The studies involved residents of rural settlements and towns of different gender, age and educational background. The generalisation of findings revealed that the meaning of kinship lies in the role of a primary natural environment for the formation of an individual’s social and cultural identities. It becomes particularly relevant and necessary at the most critical moments of human life: birth, marriage, death. By participating in those critical situations the kinsfolk help to survive them, create a social milieu, do not leave the person or his relatives alone and form a background for the rites that give meaning to those moments. On the other hand, the presence of kinsfolk, their number and social status are significant signs that describe the level of social culture of its member. Deceased kinsfolk have recently played an exceptional role in Lithuania. Visiting graves on various occasions and commemoration of the deceased are an important pretext and cause to meet with the living kin members. People consider it to be preservation and transfer of memory or renewal of proximity. Moreover, it helps to maintain the internal solidarity of kinsfolk as the primary natural social milieu.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History