Lietuvininkų ir Lenkijos etninių grupių - mozūrų, kašubų - liaudies dainų melodijų paralelės

LTLenkų kalbos dialektais kalbančių Vakarų Prūsijos ir Rytų Prūsijos pietinės dalies etninių grupių - kašubų ir mozūrų - istorijoje galima įžvelgti nemažai paralelių su lietuvininkų istorija. Minėtoms etninėms grupėms buvo bendros etninio identiteto išsaugojimo, kultūrinės, ekonominės, socialinės, politinės problemos. Straipsnyje analizuojamos lietuvininkų, mozūrų ir kašubų liaudies dainų melodijos ir jų sąveika. Joms palyginti peržiūrėta atitinkamai 714, 128 ir 43 melodijos. Siekiama nustatyti tiriamųjų etninių grupių liaudies dainų melodikos paraleles: nurodyti jų panašumus ir skirtumus, išryškinti lietuvininkų melodikoje atsiradusius lenkiškus elementus. Tyrimo metu nustatyta, kad pagrindiniais bendrais lietuvininkų, mozūrų ir kašubų liaudies dainų melodijų bruožais galima laikyti monodiją bei vyraujančias mažorinio pobūdžio dermes. Lietuvininkų melodijos pagal savo intonacinį, ritminį pobūdį, atlikimo charakterį pastebimai skiriasi nuo lenkų melodijų. Tačiau kai kuriose lietuvininkų melodijose, ypač užrašytose pietrytinėje Mažosios Lietuvos dalyje, esama intonacinių kompleksų, ritminių elementų, kurie yra svetimi lietuvininkų damų melodikai ir gali būti perimti iš lenkų etninės muzikos. Nelietuviškos kilmės melodiniais elementais Mažosios Lietuvos dainose laikytinos sekvencijos, prieštaktis, itin plati, dideliais intervalų šuoliais pagrįsta melodijų apimtis bei specifinės baigiamosios kadencijos. Vyraujantis trijų dalių metras lietuvininkų dainose gali būti susijęs su tridalės struktūros lenkiškais šokiais - polonezu, mazurka, kujaviaku, obereku - ir juos lydėjusia instrumentine muzika.Reikšminiai žodžiai: Lietuvininkai; Mozūrai; Kašubai; Liaudies dainos; Lietuvininkai (residents of Lithuania Minor); Mosurs; Kashubs; Melodies of folk songs.

ENIn the history of ethnic groups of the south part of the West Prussia and East Prussia speaking dialects of the Polish language - kashubs and mosurs - you may distinguish quite a lot of parallels with the history of the lietuvininkai (residents of Lithuania Minor). The above ethnic groups encountered common problems of preservation of ethnic identity as well as cultural, economical, social and political problems. This became especially evident in 1795, after the third division of the Republic of Both Nations. Kashubs and mosurs, having become a national minority of the German State, the same as the lietuvininkai, underwent germanization and its consequences in the sphere of religion, education, etc. Due to political changes of the first half of the XX century and the division of Europe, the territories settled by the lietuvininkai, kashubs and mosurs (or at least a part of such territories) have been returned to Lithuania and Poland. The lietuvininkai had to survive a complicated period of forced lituanization, on the other hand, mosurs and kashubs experienced the period of polonization with heavy consequences.Though the cultural interaction of the lietuvininkai and Germans in the musical aspect has been investigated quite widely and in different aspects, the comparative investigation of the musical folklore of , their neighbors in Poland has not been performed. Thus the subject of research in this article is folk song ; melodies of the lietuvininkai and a part of Poland - mosurs and kashubs. The objective of the research is to set up the parallels of the folk song melodies of the investigated ethnic groups: to set up similarities and differences, to trace and highlight Polish elements occurring in the melodies of the lietuvininkai. A characteristic feature of the tradition of folk singing of the lietuvininkai is unisonous singing though quite a big part of melodies may be sung as polyphonic. As it might be decided from the existing material, ' the melodies of kashubs and mosurs are exceptionally monody. In the aspect of tune the multitude of mosur and kashub melodies, as well as the melodies of the lietuvininkai, are major: mosur - 49%, kashub- 80%, lietuvininkai - 71%. Minor melodies correspondingly: 34%, 15% and 12%; the melodies of variable tunes in mosur songs took 17%, kashub songs - 5% and lietuvininkai songs - 17% (Table 1). The rune variability is a peculiarity of melodies of the lietuvninkai, the metrorhytmic variety in kashub melodies is not very vivid. In the tune aspect the mosur melodies are more varying as compared with the melodies of the lietuvininkai.Thus the monody and prevailing major tunes might be considered the main common features of folk song melodies of the hetuvinininkai, mosurs and kashubs. A more detailed analysis of the melodies of investigated ethnic groups permits to state that the melodies of the lietuvininkai evidently differ from Polish melodies by the character of intonation, rhythm and performance. Nevertheless, have intonation complexes, rhythmic elements that are alien to the melodies of songs of the lietuvininkai and could be absorbed from the Polish ethnic music. Sequences, pre-time, a wide volume of melodies, based on big interval jumps, and specific final cadencies are melodic elements of non-Lithuanian origin in songs of the Minor Lithuania. A prevailing three-part meter in the songs of the lietuvininkai may partially be related to Polish dances of a three-part structure -polonaise, mazurka, kujawiak, oberek - and the instrumental music accompanying such dances. [From the publication]