Jaunimo kalendoriniai papročiai tūkstantmečių sandūroje : tradicijos ir naujovės

LTPublikacijoje aptariama Lietuvos kaimų ir mažų miestelių jaunimo kalendorinių papročių kaita XX amžiuje. Nykstanti advento ir gavėnios kaip susikaupimo ir rimties laikotarpių tradicija pakeitė Kalėdų ir ypač Velykų švenčių formą. Nepriklausomoje Lietuvoje jos buvo laukiamiausios jaunimo šventės. Susikaupimo ir rimties pabaiga pramogų ištroškusiai jaunuomenei suteikdavo ypatingo linksmumo. Nykstant advento ir gavėnios tradicijoms, pakito Kalėdų ir Velykų svarba. Nepaisant aktyvios ateizmo propagandos, šios šventės buvo plačiai švenčiamos Lietuvoje ir sovietinės okupacijos dešimtmečiais. Lyginant nepriklausomos Lietuvos ir XX a. pabaigos jaunimo švenčiamas kalendorines šventes, atskleidžiama, kad dabar jaunimui daugiausia progų susiburti sudaro Šv. Valentino diena, Joninės, Užgavėnės, Naujieji metai ir Kalėdos. Nagrinėjant kaimo ir mažų miestelių jaunimo mėgstamiausių kalendorinių švenčių dinamiką, pastebimas itin greitas senųjų tradicijų ir švenčių atgaivinimas tautinio atgimimo metais (1988–1990) ir šio proceso stabilizacija, tačiau tam tikru mastu ir lėtas nykimas tūkstantmečių sandūroje. Norint išsaugoti dvasingiausius Lietuvos etninės kultūros elementus, vaikus reikia nuo pat mažų dienų supažindinti su gimtinės etnine kultūra, populiarinti senąsias vietines ir visos Lietuvos tradicijas, senąsias kalendorinių švenčių tradicijas derinti su dabartinio jaunimo reikmėmis ir kultūros pokyčiais.Reikšminiai žodžiai: Jaunimas; Kalendoriniai jaunimo papročiai; Kalendoriniai papročiai; Kalendorinės šventės; Sandūros; Tradicija ir naujovės; Tradicijos ir naujovės; Tūkstantmečiai; Calendars manners; Conventionality and novelties; Interfaces; Millenials; The calnedar celebrations; The traditions and innovations; The youth calendar customs; Youth.

ENThe publication discusses the change of youth calendar customs in Lithuanian rural settlements and small towns in the 20th c. Vanishing traditions of Advent and Lent as periods of concentration and peace changed the form of Christmas and particularly Easter. These celebrations were mostly awaited by youth in independent Lithuania. The end of concentration and peace brought particular gaiety for youth craving for entertainment. With diminishing Advent and Lent traditions, the importance of Christmas and Easter changed. Despite active atheist propaganda, these celebrations were widely celebrated in Lithuania during the decades of Soviet occupation. The comparison of calendar celebrations celebrated by youth in independent Lithuania and at the end of the 20th c. reveals that nowadays youth pays more attention to St. Valentine’s Day, St. John’s Day, Shrovetide, the New Year and Christmas. Analysis of the dynamics of calendar celebrations which are most popular among young people from rural settlements and small towns observes a rapid revival of old traditions and celebrations in the year of national rebirth (1988–1990) as well as stabilisation of this process, yet also a slow disappearance at the turn of the millennium to some extent. In order to preserve the most valuable spiritual elements of Lithuanian ethnic culture, children should be acquainted with the ethnic culture of their native region from the youngest days; old local and common Lithuanian traditions should be popularised; the old traditions of calendar celebrations should be adapted to the needs of present-day youth and cultural changes.