Justas Paleckis ir jaunieji valstiečiai liaudininkai Lietuvai atgaunant Vilniaus kraštą (1939 m. ruduo)

LTStraipsnyje aptariami būsimojo marionetinės Lietuvos Liaudies vyriausybės vadovo Justo Paleckio ir jaunųjų valstiečių liaudininkų nuotaikos ir veiksmai 1939 m. rudenį, Lietuvai atgaunant iš Sovietų Sąjungos Vilniaus kraštą. Pagrindinis dėmesys skiriamas J. Paleckio viešam išstojimui prieš Lietuvos valdžią 1939 m. spalio 11 d., nušviečiamas prieštaringas jo veiksmų vertinimas to meto visuomenėje, dėl to valstiečių liaudininkų gretose kilę nesutarimai (skelbiami trys susiję dokumentai). 1939 m. rudenį J. Paleckio deklaruotos naujos Lietuvos politinės santvarkos projektai ir jo rašyti laiškai, adresuoti Lietuvos valdžiai ir seniesiems valstiečiams liaudininkams, rodo, kad jis ir jaunieji valstiečiai liaudininkai pirmiausia siekė nuversti A. Smetonos autoritarinį režimą. Jie buvo linkę veikti išvien su visais neabejingais Lietuvai sluoksniais (išskyrus valdžioje esančią Lietuvių tautininkų sąjungą). Dalis jaunųjų valstiečių liaudininkų dar gerokai prieš okupaciją bendradarbiavo su komunistais. Susidariusi situacija ir valstiečių liaudininkų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad 1939 m. rudenį J. Paleckis veikė ne vienas, o turėjo subūręs nemažą aktyvių jaunųjų liaudininkų būrį. Pastarieji Lietuvos okupacijos išvakarėse lygiavosi ne į senuosius šios partijos vadovus Mykolą Sleževičių, Kazį Grinių ar Feliciją Bortkevičienę, o į J. Paleckį. Aptariami J. Paleckio ir jaunųjų valstiečių liaudininkų veiksmai (prosovietinė orientacija, kai kurių narių ryšiai su LKP) leidžia daryti išvadą, kad 1940 m. birželio viduryje, Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, ši politinė grupuotė dėsningai gavo aukščiausius valstybinius postus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga; Lietuvos jaunimo sąjunga; J. Paleckis; LKP.

ENThe article discusses the actions of Justas Paleckis, the future head of the puppet People’s Government of Lithuania and young peasant populists in the autumn of 1939, as Lithuania was regaining the Vilnius Region from the Soviet Union. The main attention is dedicated to J. Paleckis’s public posturing against the Lithuanian authorities on 11 October, 1939, the contradictory evaluation of his actions within the society and the resulting disagreements among the peasant populists is discussed (three relating documents are published). The projects of the new political system of Lithuania, declared by J. Paleckis in autumn of 1939 and his letters to Lithuanian authorities and the older peasant populists show that he and the young peasant populists, first and foremost, strived for overthrowing A. Smetona’s authoritarian regime. They were inclined to act in cooperation with all the layers of people, who cared for Lithuania (with the exception of the Lithuanian Nationalist Union, which was in power at the time). A part of young peasant populists cooperated with the communists before the occupation. Their activities and the resulting situation give reasons to believe that in autumn of 1939 J. Paleckis acted not alone but in cooperation with a numerous party of active young populists, who, on the eve of occupation of Lithuania followed not the old leaders of the party, i. e. Mykolas Sleževičius, Kazys Grinius or Felicija Bortkevičienė, but J. Paleckis. The discussed actions of J. Paleckis and young peasant populists (the pro-Soviet orientation and certain members’ relations with the Communist Party of Lithuania) give reasons to believe that in the middle of June of 1940, after the Soviet Union occupied Lithuania, the members of the said political group obtained the highest state positions.