LTLaikotarpiu tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų (1918-1939) Vilniuje pradėti nuoseklesni kultūros ir istorijos paveldo objektų tyrimai, jų restauravimo darbai. Menotyrininkas Marijanas Moreliovskis (Morelowski), įgijęs išsilavinimą Krokuvos universitete, tobulinęsis Vienoje ir Paryžiuje, 1929-1939 m. Vilniaus universitete dėstė meno istoriją, nuo 1934 m. buvo šio universiteto profesorius. Be pedagoginės veiklos, jis aktyviai bendravo su istorikais, kultūros ir istorijos paveldo tyrinėtojais, pats tyrinėjo Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus pilių architektūrą. Remiamas Vilniaus miesto savivaldybės, 1940-1942 m. M. Moreliovskis parengė apibendrinantį darbą "Vilniaus miesto planas iki 1655 m." Karo meto sąlygomis parengta studija liko nepublikuota, tačiau joje sukaupti duomenys neprarado savo mokslinės vertės ir šiandien. Išlikę M. Moreliovskio rengiamai ataskaitai panaudotų Vilniaus miesto bei pilies planų, žemėlapių, įvairių kitų brėžinių, fotografijų bei akvarelių du sąrašai. Sudaryto Vilniaus plano grafinės dalies vienas kartonas skirtas Vilniaus Žemutinei ir Aukštutinei pilims. Prof. M. Moreliovskis išskyrė tris pagrindinius Vilniaus Žemutinės pilies raidos etapus. Jo teigimu, pirmojoje ankstyvojoje stadijoje Žemutinė pilis užėmė tik vakarinę ir pietinę Pilies kalno papėdę. Šiame straipsnyje kalbama apie M. Moreliovskio ataskaitoje pateiktas Vilniaus pilių architektūros tyrimų išvadas, jos lyginamos su naujais, jau pokario metais gautais tyrimų duomenimis.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus pilys; Marijanas Moreliovskis; Vilnius castles; Marian Morelowski.
ENThe purpose of this research was to reveal the peculiarities of students' professional vocation and the change of its importance through youth's vocational development entering the university. While trying to achieve this objective, firstly, the concept of professional vocation was analyzed to define the relation of the notions of professional fitness and professional purposefulness with the notion of vocation. Moreover, the investigation of professional vocation's motivational, potential and character spheres and their elements was made. Therefore, the theoretical model of professional vocation was created. Moreover, it was compared to the outcome of the statistical research model, thus new psychological formations of professional vocation were framed. The data of research revealing the peculiarities of students' professional vocation was compared accordingly to students' professional choice in high school with the imaginative choice of profession during the studies at university. [From the publication]