Žemaičių Kalvarijos Kalnų ir Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidų istorinė ir dvasinė raida
LTSenieji Gardai, į kuriuos iš Vakarų Europos XVII a. pirmojoje pusėje paplito Kalvarijos, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti 1253 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius 1637 m. į Gardus pakvietė dominikonus, kuriems pastatė namus ir padovanojo žemės. Jurgio Tiškevičiaus pavedimu dominikonai čia įkūrė kalvarijos Kalnus. Buvo pastatytos koplytėlės (1639 m.) ir vienuolių dominikonų parašytos giesmės, maldos, nustatytas būdas, kaip šią Katalikų Bažnyčioje itin populiarią maldingumo praktiką reikia praktikuoti. Šios Kalvarijos buvo pirmosios LDK. Nuo XVII a. vidurio Žemaičių Kalvarija ėmė garsėti savo stebuklinguoju Švč. M.Marijos su Kūdikiu paveikslu ir garsiaisiais švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidais. Po 100 metų Antanas Tiškevičius Kalvarijoje pastatydino bažnyčią ir ją titulavo švč. M.Marijos Apsilankymo vardu. Švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidai prasideda liepos 2 d. ir trunka net 10 dienų. Būtent liepos 2 dieną (1649) į Kalvarijos bažnyčią buvo įnešta šv. Kryžiaus relikvija, parvežta iš Liublino dominikonų vienuolyno. Ji yra 3,2 cm ilgio ir 0,6 cm pločio - didžiausia Pabaltijyje. Nuo 1927 m. iki 1948 m. Žemaičių Kalvarijos šventovę ir parapiją globojo vienuoliai marijonai. Ir šiandien kiekvieno mėnesio 2 d. vyksta mėnesiniai Švč. M.Marijos Apsilankymo atlaidai. Kiekvieną pirmąjį mėnesių šeštadienį tikintieji renkasi Bazilikoje ir garbina Dievo Motiną. Žemaičių Kalvarija ilgus amžius buvo ne tik Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos vienas iš pagrindinių dvasinių centrų; toks išlieka ir XXI a.Reikšminiai žodžiai: Atlaidai; Bažnyčios; Istorija; Istorinė ir dvasinė raida; Religija; Žemaičių Kalvarija (Gardai, Varduva); Žemaičių Kalvarijos Švč. M. Marijos Apsilankymo atlaidai; Churches; Feast of Samogitian Calvary the visitation blessed Mother Mary; Feasts; Historical and spiritual development; History; Lithuania; Religion; Žemaičių Kalvarija (Gardai, Varduva).
ENThe first reference to Senieji Gardai, where Calvaries were brought to from Western Europe in the first half of the 17th c., in written sources dates back to 1253. Samogitian bishop Jurgis Tiškevičius invited the Dominicans to Gardai in 1637, donating land to them and building houses for them. On the instruction of Tiškevičius the Dominicans founded here the Kalvarijos Kalnai (Calvary Hills). Small chapels were built (in 1639) and Dominican monks wrote hymns, prayers, and established ways for practicing this especially popular practice of piety in the Catholic Church. These Calvaries were the first ones in the Grand Duchy of Lithuania (GDL). From the mid-17th c. Žemaičių Kalvarija became famous for its miraculous painting of the Blessed Virgin Mary with Baby Jesus and the famous Feast of the Visitation of the Blessed Virgin Mary. After 100 years Antanas Tiškevičius built a church in Kalvarija and conferred the title of the Visitation of the Blessed Virgin Mary. The Visitation Feast begins on 2 July and lasts for as long as 10 days. It was exactly 2 July (in 1649) when the relics of the Holy Cross, brought from the Dominican Monastery in Lublin, was carried into Kalvarija Church. It is 3.2 cm long and 0.6 cm wide – the largest in the Baltics. From 1927 until 1948 the shrine and parish of Žemaičių Kalvarija was in the custody of the Marian monks. On the second day of every month, the monthly Feast of the Visitation of the Blessed Virgin Mary is held. On every first Saturday of every month believers visit the Basilica and worship the Mother of God. For many ages, Žemaičių Kalvarija has been one of the major spiritual centres not only in Samogitia, but also across Lithuania; and remains as such in the 21st c. as well.
