Sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių ugdymo problema šiuolaikinėje edukologijoje ir psichologijoje

LTStraipsnyje analizuojama sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių ugdymo problema šiuolaikinės edukologijos ir psichologijos požiūriu. Pateikiama socialinių įgūdžių samprata, apibūdinamos esminės socialinių įgūdžių rūšys ir atskleidžiami kai kurie sutrikusio regėjimo paauglių socialinių įgūdžių tyrimų aspektai. Naudojami tyrimo metodai: mokslinių šaltinių analizė, lyginimas, vertinimas. Daromos išvados: 1. Socialiniai įgūdžiai yra asmens socialinio kompetentingumo pamatas. Jie leidžia asmeniui efektyviai veikti įvairiose socialinėse sąveikose ir aplinkose. 2. Socialinių sąveikų gausumas ir įvairovė veikia socialinius įgūdžius. Nelengva išskirti pagrindinius socialinius įgūdžius, juos identifikuoti ir sugrupuoti. Esminiai įgūdžiai grupuojami pagal socialines sąveikas, t.y. asmens sąveiką su savimi ir asmens sąveiką su kitais. Kitaip tariant, pagal intrapersonalines ir interpersonalines sąveikas. 3. Sutrikusio regėjimo asmenų socialinių įgūdžių tyrimai dažniausiai atliekami intrapersonaliniu ir interpersonaliniu aspektais, atkreipiant dėmesį į savęs pažinimo, savęs vertinimo, savikontrolės bei bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių grupes.Reikšminiai žodžiai: Socialiniai įgūdžiai; Socialinių įgūdžių rūšys; Socialinių įgūdžių ugdymas; Sutikusio regėjimo paaugliai; Sutrikusio regėjimo paaugliai; Sutrikęs regėjimas; Fostering social skills; Impaired vision; Social skills; Sorts of social skills; Visually impaired teenagers; Visually impaired teenages.

ENThe model of the integration of handicapped people in a society with a democratic context has inspired development in the area of training impaired children. Social integration is based on social need, with the network of social connections expanding and an individual being given the opportunity to take an active part in community life. The integration process is, therefore, an active process which serves not only to eliminate the isolation of handicapped people, but also has a major effect on the degree of their activity. This may be the case when a handicapped individual maintains confidence in his own abilities and is assisted in the development of his superior social competence as well as social skills. It is thus not accidental that most scholars who analyze the social and educational situation of handicapped children have placed an increasingly frequent emphasis on the development of social skills. The present article approaches the problem of the development of the social skills of visually impaired teenagers from the point of view of education and psychology by introducing the notion of social skills, describing their basic varieties, and presenting some aspects of research on the social skills of visually impaired teenagers. The research on the social skills of visually impaired people has also been carried out from intrapersonal and interpersonal points of view, where a forms is laid on groups of self-perception, self-assessment, self-control, communication and collaboration skills. [From the publication]