Bažnytinių architektūrinių erdvių emocinis suvokimas
LTBažnyčia – ne tik architektūrinės erdvės organizavimo būdas, bet ir aplinkos terpė, kuriai būdingas sudėtingas socialinių ir kultūrinių reikšmių kompleksas, kuriantis ypatingą emocinį klimatą. Darbo tikslas – apibrėžti bažnytinės erdvės sukeliamų emocijų pobūdį ir jų reikšmingumą pasirinktai žmonių amžiaus grupei. Architektūrinė aplinka nulemia jos emocinį poveikį. Bažnytinės architektūrinės erdvės emocinis poveikis labai stiprus. Svarbiausia erdvės suvokimui yra vizualinė terpė ir jos teikiamas vizualinis įspūdis. Emocinis kiekvieno jauno žmogaus išgyvenimas labai individualus, priklausomas nuo jo patirties, todėl gana sunku išskirti bendrąsias savybes. Emociniam aplinkos suvokimui turi įtakos ir socialiniai bei kultūriniai požiūriai, normos, vertybės, poreikiai, kurie yra būdingi vienai ar kitai žmonių grupei. Klaipėdos jaunimo (17–25 m.) apklausos rezultatų apibendrinimas parodė, kad bažnyčia jaunimui pirmiausia yra ta erdvė, kurioje ieškoma naujų emocijų ir tos emocijos dažniausiai yra teigiamos. Religinės apeigos yra praktikuojamos tik kaip kultūrinė tradicija, o poreikį lankytis bažnyčioje nulemia noras rasti ramybės, pamąstymo vienumoje, saugumo, vilties ir dvasinio komforto oazę miesto aplinkoje. Daliai jaunimo yra patrauklūs ir kelia susidomėjimą šią vidaus erdvę puošiantys elementai, bet visai nepatraukli joje vykstanti veikla ir šaltos, nejaukios, labai didelės naujų miesto bažnyčių erdvės. Gyvename stiprių dirgiklių civilizacijoje ir bažnyčios erdvė tampa ne tik jaunimui, bet ir visiems žmonėms svarbi ryšio su gamtos ir pasąmonės pasauliais vieta.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Bažnytinės erdvės, emocinis suvokimas; Bažnyčia; Bažnyčių architektūrinės erdvės; Emocijos; Emocinis suvokimas; Architectural spaces of churches; Architecture; Church; Church spaces, emotional perceptions; Emotional perception; Emotions.
ENA church is not only a way of organisation of architectural space, but also an environment characterised with a complex of social and cultural meanings, which creates a special emotional climate. The aim of the work is to define the character of emotions provoked by church environment and their significance for a group of people of a given age. Architectural environment determines its emotional impact. The impact of spiritual architectural space is very strong. Visual environment and its visual effect are the most important factors for space perception. Emotional experience of every man is very individual. It depends on his experiences; therefore, it is rather difficult to distinguish common features. Social and cultural attitudes, norms, virtues, demands characteristic to one or another group of people influence the perception of the emotional environment. The generalisation of the results of the survey of Klaipėda youth (aged 17–25) demonstrated that the youth perceives church as a space, where new emotions, which are usually positive, can be experienced. Religious ceremonies are practised only as a cultural tradition, and the need to visit the church is determined by the desire to find tranquillity, security, hope and spiritual comfort within an urban oasis. Part of the youth is attracted by and show interest in elements of church interior decoration, but they find its activities and cold, uncomfortable as well as very spacious new city churches unattractive. We live in a civilisation with strong irritants, and church environment becomes a place where one can find an important link with the worlds of nature and subconscious.
