Lietuvos parapijų fundacijos XV-XVIII a.

LTStraipsnio uždavinys - atskleisti Lietuvos katalikų parapijų ir jų filijų atsiradimo ir raidos istoriją XV-XVIII a. Šis klausimas nėra naujas. Jį pradėjo spręsti žemaičių vyskupas mokslininkas Motiejus Valančius. Jo darbą tęsė Paulius Jatulis, Zenonas Ivinskis, Konstantinas Jablonskis, Jurgis Lebedys ir lenkų istorikai Ježis Ochmanskis ir Gžegožas Blaščikas. Bet iki šiol, ypač Vilniaus vyskupijos, parapijų fundavimo istorijos faktai archyvuose dar nėra išsemti. Autorius, remdamasis istorinės literatūros ir archyvų duomenimis, nagrinėja naujai ištirtus parapijų ir filijų fundavimo ir dotacinius aktus. XVII-XVIII a. buvo filijų kūrimo laikai. Iniciatyva priklausė vidutinei bajorijai. Valdovai po Zigmanto Vazos mirties labiau tenkinosi koliacijos teise. Šis straipsnis yra toliau pateikiamų lentelių įvadas. Lentelėse atskleidžiamas parapijų fundacijų ir dotacijų turinys, t.y. žemės, pinigų užrašymai, dešimtinės - kalendos ir propinacinės teisės. Siekiama įvardyti filantropus, aukojusius savo turtą valdinių dvasinei globai. Plėtojant parapijų ir filijų tinklą stengtasi mažinti nuotolius tarp parapijų ir palengvinti valdiniams atlikti savo religines pareigas. Autorius nori parodyti, kad cura animarum - rūpinimasis sielomis - buvo pagrindinis dievobaimingo elito rūpestis ir visų fundacijų variklis. Taigi šio darbo tikslas yra paskelbti iki šiol nežinomus fundatorius-filantropus, aptarti fundacijų turinį ir fundacijų likimą nagrinėjant parapijų vizitacijas ir vizitatorių sudarytus inventorius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos parapijos; Parapijų fundacijos; Lithuanian parishes; The funding of parishes.

ENThe aim of the article is to reveal the appearance of Catholic parishes and their branches and the history of their development in Lithuania in the 14-18th c. This question is not new. The scholar Samogitian Bishop Motiejus Valančius was the first to study it. His work was continued by Paulius Jatulis, Zenonas Ivinskis, Konstantinas Jablonskis, Jurgis Lebedys and Polish historians Jerzy Ochmański and Gžegož Blaščik. But up to now, the facts in archives about the funding of parishes, especially in the Diocese of Vilnius, have not been exhausted. Relying on historical literature and data from archives, the author analyzes the newly researched acts of the funding of parishes and branches and dotation acts. The 17-18th c. was a period of founding branches. The initiative came from the middle gentry. The rulers after the death of Zigmantas Vaza were more inclined to use the right of koliacija. […] An attempt is made to name the philanthropists who donated wealth to the care of their spiritual subjects. In expanding the web of parishes and branches an effort was made to reduce the distances between parishes and make it easier for the subjects to fulfill their religious duties. The author wants to show that cura animarum - care for the souls - was the primary concern of the God fearing elite and the driving force for all the funding. Thus, the aim of this work is to announce the as yet unknown providers of funds-philanthropists, to discuss the content of the funding and their fate by analyzing the reports of parish visitations and the inventories made by those conducting the visits. [From the publication]