Nauji duomenys apie Wolfenbüttelio Postilės mįslę

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nauji duomenys apie Wolfenbüttelio Postilės mįslę
Alternative Title:
New data about the riddle of the Wolfenbüttel Postilla
In the Journal:
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis [LKMA metraštis]. 2005, t. 27, p. 277-284
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tema -- nauji duomenys apie Wolfenbüttelio Postilės mįslę. Straipsnio autorius teigia, kad jau daugiau negu šimtas metų stengiamasi ją įminti. Pradžią padarė Vilius Gaigalaitis 1900 m. Vėliau įsijungė Eduardas Hermannas (1912, 1923), Jonas Palionis (1967, 1968), Zigmas Zinkevičius (1986, 1988), Juozas Karaciejus (1995), Jolanta Gelumbeckaitė (2000--2003). Straipsnio autorius 2002 m. atlikęs lingvistinę-dialektologinę viso Postilės teksto analizę daro tokias išvadas: Postilę parengė (išvertė į lietuvių kalbą) nežinomas asmuo, kilęs iš Lietuvos valstybės pietų aukštaičių tarmės ploto. Nežinomas Prūsijos vakarų aukštaitis Postilės tekstą perdirbo, priartino prie Prūsijoje vyraujančios vakarų aukštaičių tarmės. Kas buvo tasai teksto vakarietintojas, nežinoma. Galima įtarti Joną Bretkūną, nes Wolfenbüttelio Postilės ir Bretkūno Biblijos rankraščiuose konstatuota daugybė tik šiems tekstams būdingų specifinių kalbos ir rašybos sutapimų. Atlikta Wolfenbüttelio Postilės žemaitybių analizė rodo, kad jos kildintinos iš Prūsijoje palei Kuršių marias anuomet buvusio žemaičių tarmės tęsinio, kad tos žemaitybės nėra atneštinės iš Lietuvos valstybės. Tas pats pasakytina dėl Wolfenbüttelio Postilės tekste esamų palyginti negausių kuršių (kuršininkų?) ir prūsų kalbos elementų. Jeigu Postilės tekstą vakarietino Bretkūnas, jame žemaitybių, kuronizmų ir prūsizmų buvimas būtų visai suprantamas, nes Bretkūnas buvo susipažinęs su žemaičių tarme (ilgai klebonavo Labguvoje, kur dalis jo parapijiečių kalbėjo žemaitiškai), mokėjo kuršių (kuršininkų) ir prūsų kalbas.Reikšminiai žodžiai: Wolfenbiutelio postilė; Lingvistinė-dialektologinė analizė.

EN[...] Linguistic-dialectological analysis of the full Postilla text results in the following conclusions: an unknown person, born in the area of the southern Aukštaičiai dialect, prepared (translated into the Lithuanian language) the Postilla. Such a text is not appropriate for Prussia. An unknown southern Aukštaitis person in Prussia reworked the text of the Postilla, made it more in keeping with the western Aukštaičiai dialect dominant in Prussia. It is not known who the westernizer of the text was. One can suspect Jonas Bretkūnas because there is a multitude of specific language and writing congruencies characteristic to the manuscripts of the Wolfenbüttel Postilla and the Bible of Bretkūnas. This assumption will have to be confirmed or rejected by a thorough comparative analysis of the language and writing of both texts. A completed analysis of the Žemaičiai (Samogitian) aspects in the Wolfenbüttel Postilla indicates that they are derived from a continuation of the former Žemaičiai dialect from Prussia along the courish lagoon that the borrowings from the Žemaičiai dialect were not brought from the Lithuanian state. [...] If Bretkūnas westernized the Postilla text, the presence of the borrowings from the Žemaičiai, corona and Prussian languages would be completely understandable because Bretkūnas was familiar with the Žemaičiai dialect and knew both the corona and Prussian languages. The language conglomeration of the Wolfenbüttel Postilla was even increased by later copiers of the text with other dialects because the Postilla was not published, but copied by hand and passed from one person to another. [From the publication]

ISSN:
1392-0502
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/15700
Updated:
2018-12-17 11:41:25
Metrics:
Views: 34    Downloads: 8
Export: