Kunigas Mečislovas Reinys – Lietuvos užsienio reikalų ministras : tarp idealizmo ir realizmo

LTKunigo dr. Mečislovo Reinio paskyrimas 1925 m. rudenį Lietuvos užsienio reikalų ministru buvo sėkmingas krikščionių demokratų koalicijos sprendimas. Reikšmingiausias dr. M.Reinio laimėjimas užsienio reikalų ministro poste buvo tai, jog 1926 m. pavasarį buvo pakloti pamatai Lietuvos ir Vatikano diplomatiniams santykiams atkurti, taip pat devintaisiais šalies nepriklausomybės metais - 1926 m. balandžio 4 d. popiežiui Pijui XI paskelbus bulę Lithuanorum gente pagaliau įkurta atskira Lietuvos bažnytinė provincija. Be to, kritiškas, apdairus ir pragmatiškas kunigo ministro nusistatymas opiausių to meto Lietuvos vidaus ir tarptautinių problemų atžvilgiu pastebimai tirpdė nemažos dalies lietuvių socialinį politinį radikalizmą ir skatino Lietuvą politiškai integruotis su Vakarais. Tai didžiausi kunigo ministro nuopelnai. Tapęs aukštu valstybės pareigūnu - užsienio reikalų ministru - kunigas dr. M.Reinys neatsisakė dvasininko pašaukimo ir oficialioje valstybinėje veikloje, taip pat privačiame gyvenime skrupulingai stengėsi suderinti katalikų dvasininkui būdingą idealizmą su pasauliečio politiko realizmu ir pragmatizmu. Net ir dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje, kunigas dr. M.Reinys laikėsi ankstesniais metais uoliai puoselėto asketiško gyvenimo būdo, moralinių etinių principų, vilkėjo paprastą kunigo aprangą, sąžiningai vykdė dvasininko pareigas. Tačiau kartu gebėjo kurti ir nepriekaištingą valstybės veikėjo bei šalies diplomatijos vadovo įvaizdį.Reikšminiai žodžiai: Mečislovas Reinys; Užsienio politika; Vatikanas.

ENAppointment of priest dr. Mečislovas Reinys the Minister of Foreign Affairs of Lithuania in Autumn of 1925 was a successful decision of the Christian Democrat coalition. The most significant achievement of dr. M. Reinys while being the Minister of Foreign Affairs was the laying of the foundations for the reinstatement of the diplomatic relations between Lithuania and Vatican in the Spring of 1926. During the ninth year of the independence of the country, i. e. on 4 April, 1926, after Pope Pius XI passed the bull “Lithuanorum Gente” a separate church province of Lithuania finally came into existence. The priest minister’s critical, reasonable and pragmatic views of Lithuania’s most relevant national and international problems of the period significantly mitigated the social political radicalism, expressed by a significant part of Lithuanians and encouraged Lithuania’s political integration into the West. The aforementioned are the major merits of the minister. After becoming a prominent state official, i. e. the Minister of Foreign Affairs, priest dr. M. Reinys did not refuse his calling and both in his official activities and in private life made attempts to match the idealism, characteristic of a Catholic clergyman with the realism and pragmatism of a secular politician. Even while working in the Ministry of Foreign Affairs, priest dr. M. Reinys observed his ascetic lifestyle, moral ethical principles, wore simple priest’s clothes and diligently performed a clergyman’s duties. However, he also was able to create an impeccable image of a statesman and the head of the country’s diplomacy.