LDK jėzuitų požiūris į Lenkijos-Lietuvos valstybės valdymą XVII a.

LTStraipsnyje analizuojami trys XVII a. LDK jėzuitų veikalai, kur nagrinėjamos visuomenės ir valstybės problemos: Petras Skarga, Kazanie sejmowe (1610 m.), Aronas Aleksandras Olizarovijus De politice hominum societate libri tres (1651 m.), ir Jonas Chondzinskis Diskurs kapana jednego polskiego (parašytas 1657 m., išleistas 1976 m.). LDK jėzuitai palaikė oficialią ordino poziciją, valstybės viziją grįsdami ispano jėzuito Pranciškaus Suarezo politine teorija, ir absoliutinę monarchiją laikydami idealia valdymo forma. Jie kritikavo Lenkijos - Lietuvos valstybės politinį vystymąsi ir teikė pasiūlymus, kaip tai reformuoti. Visi trys pabrėžė, kad bajorija yra labai išplėtusi įtaką valstybėje, turi gausias privilegijas ir ne visuomet jomis deramai naudojasi. Šie trys jėzuitai XVII a. I pusėje norėjo renkamą valdovo sostą pakeisti paveldima monarcho valdžia, tačiau XVII a. II pusėje jėzuitų pozicija pasikeitė. Chondzinskis dėl menko karaliaus prestižo po karų su Rusija ir Švedija amžiaus viduryje nebeskelbė apie didėjantį karaliaus vaidmenį. Šią poziciją XVII a. pabaigoje Parėmė kiti jėzuitai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkijos-Lietuvos valstybė; Seimas; Karalius; Valdžia; Valstybės valdymas; Katalikų Bažnyčia; Petras Skarga; Aronas Aleksandras Olizarovijus; Jonas Chondzinskis.

ENThe article analyzes the reflections on the form of the government of the Polish-Lithuanian state written by three Jesuits from the Grand Duchy of Lithuania, Petras Skarga (Kazanie sejmowe, 1610), Aaronas Aleksandras Olizarovijus (De politice hominum societate libri tres, 1651), and Jonas Chondzinskis (Diskurs kapłana jednego polskiego, written 1657, published 1976). The Lithuanian Jesuits followed the Order's official position, created by Spaniard Francisco Suarez, regarding absolute monarchy as a perfect form of government. They criticized the political development of the Polish-Lithuanian Commonwealth and suggested ways to reform it. All of them stressed that nobles had many privileges which they did not always use correctly. These authors from the first half of the 17th century wanted the kings of the Polish-Lithuanian Commonwealth to inherit the throne. In the second half of the century, however, the Jesuit's position changed. Chondzinskis did not talk about increasing the role of the king, probably due to his low prestige after the unsuccessful wars with Russia and Sweden in the middle of the century (they began in 1654–1655). This position was supported by other Jesuits at the end of 17th century. [From the publication]