Laukuvos apylinkių bajorija XVI - XVIII amžiuje

LTStraipsnyje nagrinėjamos gausiausio bajorijos sluoksnio – smulkiosios bajorijos giminės, įsikūrusios Laukuvos apylinkėse (Drukteniai, Kontautai, Kelpšos, Silvestravičiai). XVI a. 2 pusėje – XVII a. pradžioje šios bajorų giminės stipriai pajautė Valakų reformos rezultatus, teisinį ir ekonominį apribojimą, atsiliepusius jų socialinei padėčiai. Šiame laikotarpyje Laukuvos apylinkių smulkieji bajorai klientinių ryšių dėka sugebėdavo pasiekti vaznio pareigybę. Jie puikiai tiko didikų ir stambesnių žemvaldžių tarnybai: buvo patikimi dvarų vietininkai, tijūnai. Bajorų kultūrinė veikla apsiribojo bažnyčių fundacijomis. Tuo metu šios giminės dar tik formavosi, kūrėsi naujos jų šakos, ką akivaizdžiai atspindi antroponiminika. Laukuvos bajorai dažniausiai giminiavosi su gretimai gyvenančiomis smulkiųjų bajorų giminėmis. XVIII a. pradžioje įvykę socialiniai pasikeitimai žymi kitą nagrinėjamų giminių istorijos etapą. Šiame laikotarpyje Laukuvos bajorai susigiminiavo su vidutiniosios bajorijos atstovais – naujuoju lokaliniu elitu. Tai padėjo jiems užimti aukštesnes lokalinio lygio pareigybes: regento, medžioklio, rotmistro, o tuo pačiu ir įsilieti į vidutiniosios bajorijos terpę. Kartu didėjo bajorų politinis ir ekonominis aktyvumas, keitėsi kultūrinė veikla, pastebima didesnė buities ir aprangos prabanga. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the most prolific branch of the nobility – the petty gentry – settled in the area around Laukuva (Drukteniai, Kontautai, Kelpšos, Silvestravičiai). In the second half of the XVI c. to the beginning of the XVII c. these noble families strongly felt the results of the Wallachian reform, a legal and economic squeeze on their social position. Some of the petty gentry in the Laukuva district used their connections to land them the job of vaznys, a kind of predecessor of the court bailiff’s position. They were well suited to work for the grandees and major landholders: they were good lieutenants and administrators for the large estates. The nobility’s cultural activity was limited to founding new Church parishes. A study of the surnames of the time shows that these families were still in the formative stages, and new branches were being established. The nobility of Laukuva mostly intermarried with the families of other petty gentry families living in the vicinity. Social changes taking place at the beginning of the XVIII c. signify another historical stage for the families under study. At this stage the gentry of Laukuva began to intermarry with representatives of the middle-ranking nobility – the new local élite. This helped them to acquire higher jobs in local administration and to become integrated into the ranks of the local nobility. At the same time the political and economic activism of the nobility was increasing, their cultural activity changing. There was a noticeable increase in the luxury of their personal effects and furnishings. [From the publication]