Keletas pastabų dėl istorijos metodologijos tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje analizuojami keli iki šiol nenagrinėti tekstai: paskaitų tekstai, susiję su istorijos metodologijos dėstymu Vytauto Didžiojo universitete. Teigiama, kad istorijos metodologijos problema tarpukario Lietuvoje negali būti laikoma pozityvizmo - antipozityvizmo dilema. Iš tikrųjų situacija buvo kur kas sudėtingesnė ir pliuralistiškesnė. Pažymima, kad nuo Leopoldo Rankės laikų jaučiama objektyvizmo įtaka. Pabrėžiama istoriko Jono Totoraičio įtaka istorikui Zenonui Ivinskiui. Įrodinėjama, kad Juozas Jakštas skyrė daugiausiai dėmesio istorijos metodologijai. Straipsnio autorius nepateikia platesnių išvadų ir pabrėžia būtinumą naudoti daugiau šaltinių ir metodų tyrinėjant tarpukario Lietuvos istorijos mokslą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorijos metodologija; Tarpukario Lietuva; Z. Ivinskis; L. Karsavinas; I. Jonynas; J. Stakauskas; J. Jakštas; Historical methodology; Interwal Lithuania; Vytautas magnum University.

ENThe report analyzes several texts that have not been used up until now: lectures related to the teaching of historical methodology at Vytautas Magnum University. It is argued that the problem of historical methodology in interwar Lithuania cannot be treated as a positivism-anti positivism dilemma. In reality the situation was more complicated and pluralistic. The influence of objectivism that was felt from the times of Leopold von Ranke is noted. Emphasis is placed on the influence that historian Jonas Totoraitis had on historian Zenonas Ivinskis. It is argued that Juozas Jakštas devoted the most attention to historical methodology. The author of the report does not draw any far-reaching conclusions and emphasizes the necessity to use wider sources and methods in the study of the Lithuanian history in the postwar period. [From the publication]